Birželis nėra „tuščias“: švietimo lyderiai siūlo pergalvoti ne mokslo metų trukmę, o egzaminų organizavimą

Vis dėlto tikroji problema – ne birželio buvimas ar nebuvimas, o tai, kad visą sistemą paralyžiuoja egzaminų organizavimas. Mokyklos tampa egzaminų vykdymo centrais, o visa bendruomenė dirba nebe ugdymui, o logistikai. Tai ir sukuria klaidingą įspūdį, kad birželis „nebeveikia“.

Ukmergė: birželis – į privalomą ugdymo porgramą įtrauktų kompetencijų ugdymo mėnuo

Ukmergės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas teigia, kad šio miesto mokyklos jau ne vienerius metus sąmoningai transformuoja birželio mėnesį į krašto pažinimo ir patyriminio ugdymo laiką.

„Birželis – tai nebe pamokos, o proga mokytis pasaulyje, o ne tik apie jį. Nėra geresnio laiko išeiti iš mokyklos ribų nei vasaros pradžia,“ – sako V. Kalinas. Jo teigimu, tradicinės pamokos šiuo metu nebeefektyvios dėl tvyrančios įtampos – mokyklos tuo pačiu metu tampa ir egzaminų centrais, todėl klasių prieinamumas, mokytojų resursai bei bendras susikaupimas yra fragmentuoti.

Ukmergė į tai žvelgia kaip į galimybę, o ne problemą – čia birželį kiekvienai klasei siūloma integruota krašto pažinimo programa. Mokiniai ne tik lankosi muziejuose ar piliakalniuose, bet ir dalyvauja moderniose edukacijose: vienas iš pavyzdžių – „Dainuojančių balandžių“ maršrutas, kurio metu vaikai vaikšto po Ukmergės miestą, skenuoja QR kodus ir susipažįsta su miesto istorija per žaidimą.

„Tai nėra tiesiog pramogos. Tokios veiklos apjungia įvairius dalykus – geografiją, istoriją, literatūrą, pilietiškumo pagrindus. Vaikai gauna pažymius, o ugdymas vyksta ne teorijoje, bet praktikoje,“ – pabrėžia V. Kalinas.

Jis taip pat akcentuoja, kad norint šį laikotarpį išnaudoti prasmingai, būtinas bendras darbas tarp mokyklų, savivaldybės, kultūros įstaigų, net verslo organizacijų. Ukmergėje šiam tikslui pasitelkiami muziejų edukatoriai, kontaktuojama su asociacija „Miško broliai“, planuojamos išvykos į partizanų parką, organizuojamos fizinio aktyvumo dienos net wake parkuose.

Kalinas pasisako už tai, kad šiuo laikotarpiu mokyklos labiau koncentruotųsi ne į „dalykų išeinimą“, bet į kompleksinių kompetencijų ugdymą: „Bendrojo ugdymo programos orientuotos į kompetencijas, kurios neatsiranda vien sėdint klasėje. Tokios kaip kūrybiškumas, bendradarbiavimas, pilietiškumas, – jos auga per patirtį, o ne per vadovyje aprašytų užduočių sprendimą.“

V. Kalinas taip pat siūlo žvelgti dar plačiau ir pergalvoti pačią egzaminų organizavimo sistemą, kuri, jo nuomone, yra tapusi pertekliniu spaudimo šaltiniu visam švietimo procesui. „Dabar mokyklos įpareigotos būti egzaminų centrais. Vaikai nuo 11 klasės pradeda ruoštis vien tik egzaminams. Tai nebekuria sąlygų ugdyti laisvą, kūrybingą ir pilietišką žmogų. Esu linkęs manyti, kad dalį šios atsakomybės galima būtų grąžinti aukštosioms mokykloms – jos galėtų prisidėti prie stojimo vertinimo. Mokykloms reikia palikti ugdymą.“

Alytus: ekspedicijos, karjera ir ugdymas kitaip – su socialinių partnerių pagalba

Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas pritaria, kad birželis nėra tinkamas laikotarpis akademiniam ugdymui tradicine prasme. Tačiau jis tvirtai mato jame galimybę – kompetencijų ugdymui, asmeniniam tobulėjimui ir praktinėms patirtims.

Gimnazija birželio mėnesį organizuoja pažintines išvykas, ekspedicijas, karjeros ugdymo veiklas, o viso to ašimi tampa aktyvus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Mokiniai lankosi įmonėse, dalyvauja „šešėliavimo“ veiklose, tyrinėja profesines sritis, susipažįsta su realiomis darbo vietomis. Tai padeda ne tik gilinti supratimą apie ateities profesijas, bet ir ugdyti mokinių motyvaciją, savarankiškumą bei kritinį mąstymą.

„Turime nemažai verslo įmonių ir organizacijų, kurios noriai įsitraukia į mokinių ugdymo procesą. Birželis tampa puikiu metu, kai mokymasis gali vykti per praktiką, o ne per sąsiuvinį“, – pabrėžia D. Vasiliauskas.

Mokykla taip pat organizuoja tarpdisciplinines ekspedicijas – tai visus metus trunkančių tyrimų kulminacija, kurioje integruojami įvairūs dalykai: lietuvių kalba, istorija, geografija, ekonomika. Mokiniai tyrinėja realius reiškinius, jungia teoriją su praktika, dirba komandoje.

„Kai yra strateginis požiūris, kad kompetencijas reikia ugdyti – birželis tam idealiai tinka. Tačiau tam būtinas pasirengimas: ne tik iš mokytojų, bet ir iš visos bendruomenės. Tokiu metu socialiniai partneriai tampa tikru ugdymo stiprintuvu“, – akcentuoja direktorius.

Nepaisant to, Vasiliauskas įvardija ir rimtus iššūkius – mokytojų perdegimą, perteklinį krūvį ir egzaminų organizavimo iššūkius. Jis siūlo kritiškai peržiūrėti egzaminų sistemą ir jos logistiką.

„Mokytojai priversti vykdyti egzaminus. Per dieną vyksta net po du – reikia atskirų patalpų, priežiūros, logistikos. Tai nepalieka jokių galimybių kitų klasių ugdymui. Sistema dirba egzaminų labui, o ne mokiniui.“

D. Vasiliauskas siūlo į egzaminų organizavimą įtraukti išorinius partnerius – taip būtų galima bent dalį mokytojų palikti tiesioginiam ugdymui.

Utena: patyriminis ugdymas vietoje chaoso – kai birželis planuojamas iš anksto

Utenos Dauniškio gimnazijos direktorė Asta Skeirienė pabrėžia, kad birželis neturėtų būti chaoso mėnuo – jei jis planuojamas iš anksto, gali tapti produktyviu ir prasmingu laikotarpiu. Gimnazijoje jau įprasta, kad šiuo metu naujos temos nebedėstomos – dėmesys sutelkiamas į žinių įtvirtinimą, kartojimą ir patyriminį ugdymą.

„Mokytojai puikiai žino, kad birželį nieko naujo neišmokysi. Todėl šis laikas skiriamas tam, kad vaikas ne tik prisimintų tai, ką jau išmoko, bet ir suprastų, kaip žinios veikia realybėje“, – sako direktorė.

Mokytojai organizuoja veiklas mieste – pamokos vyksta ne mokyklos suole, o įvairiose viešosiose erdvėse, kur akademinis turinys įgyja praktinę prasmę. Pavyzdžiui, dalykų mokytojai veda pamokas parkuose, bibliotekose ar bendruomenių centruose – tai leidžia mokiniams labiau įsitraukti ir matyti, kaip žinios „veikia“ už mokyklos ribų.

Nepaisant pastaraisiais metais išaugusio egzaminų skaičiaus, gimnazija išlaiko nuoseklų ugdymo modelį ir nenori, kad birželis virstų tuščia, pasyvia erdve. Priešingai – tai metas, kai gali būti ugdomi aukštesnio lygmens gebėjimai: refleksija, kritinis mąstymas, kūrybiškumas.

Tačiau direktorė žvelgia kritiškai į siūlymus trumpinti mokslo metus. „Programos jau dabar ilgos – jei mokslo metai bus trumpinami, realiai nespėsime jų išeiti. O tada kentės ugdymo kokybė. Be to, lieka neatsakytas klausimas, ką darys tėvai, kai vaikai pradės atostogauti dar anksčiau? Ne visos šeimos gali užtikrinti vaikų užimtumą visą vasarą“, – sako ji.

A. Skeirienė taip pat atmeta dažnai viešojoje erdvėje pasirodantį argumentą apie per didelį karštį mokyklose: „Karštų dienų tikrai nėra tiek daug, o mokyklos prisitaiko – įsigyja kondicionierius ar keičia darbo ritmą. Tai nėra pagrindas trumpinti mokslo metus.“

Pasak direktorės, tikrasis iššūkis – egzaminų organizavimo sistema, kuri, jos žodžiais, „paralyžiuoja akademinį procesą.“ Mokytojai priversti derinti ugdymą su egzaminų priežiūra, dalis mokinių pamokas praleidžia, o pamokų tęstinumas nukenčia.

„Reikia ne trumpinti mokslo metus, o pertvarkyti egzaminų sistemą taip, kad ji netrukdytų mokykloms būti tuo, kuo jos turi būti – ugdymo erdve, o ne logistikos centru.“, – apibendrina A. Skeirienė.

Druskininkai: kai ugdymą riboja logistika, egzaminai ir realybė

Druskininkų „Ryto“ gimnazijos direktorė Žaneta Krivonienė neslepia – šių metų birželis yra vienas sudėtingiausių per pastaruosius metus.

Jos teigimu, didelė problema yra ne pats birželis, o egzaminų logistikos perkrovimas. „Mokslo metų trumpinti negalime, nes turime solidžią ugdymo programą, kurią turime išeiti su visų klasių mokiniais. Problema atsiranda tada, kai per chaotišką vienuoliktokų ir dvyliktokų egzaminų organizavimą iškrenta trys devintų–dešimtų klasių ugdymo savaitės,“ – pabrėžia ji.

„Ryto“ gimnazija – vienintelė gimnazija Druskininkuose, todėl visi egzaminai vyksta čia, o tai sukelia didžiulį logistinį krūvį: reikia atskirų patalpų, įėjimų, papildomos priežiūros. Tuo pačiu metu – užtikrinti ugdymą kitiems mokiniams.

„Per dieną tenka organizuoti net po du egzaminus – dalis mokytojų iškrenta iš ugdymo proceso, o kai kurios klasės apskritai negali būti mokykloje,“ – pasakoja direktorė.

Ji siūlo ieškoti sisteminių sprendimų: „Gal egzaminų centrus galima būtų paskirstyti per daugiau mokyklų – taip sumažėtų našta vienai įstaigai, o ugdymo procesas kitose galėtų vykti sklandžiau.“

Tuo pačiu Ž. Krivonienė siūlo ne ieškoti preteksto trumpinti mokslo metus, o žiūrėti kūrybiškiau į jų pabaigą. „Problema yra ne karštis klasėse, o nenoras į ugdymo procesą birželio mėnesį pažvelgti kūrybingiau,“ – sako ji.

Mokykla birželio mėnesio veiklas organizuoja iš anksto ir stengiasi išnaudoti visus turimus resursus: planuoja veiklas neformaliuose kontekstuose, įtraukia vietos bendruomenes, vyksta į parkus, užimtumo centrą, organizuoja piknikus, edukacinius susitikimus.

„Mokykloje esame suplanavę, kad pagrindinės ugdymo programos temos būtų išdėstytos iki gegužės pabaigos. Tai leidžia birželį sąmoningai skirti refleksijai, projektams, kūrybinėms veikloms, patyrimui – tai nėra chaosas, tai – planuotas, vertingas ugdymas kita forma.“

Klaipėda: birželis – toks pat mokslo metų mėnuo, kaip ir visi kiti

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė nesutinka su viešai skleidžiama nuomone, esą birželis mokyklose tėra imitacinis laikotarpis.

„Birželis, kaip ir bet kuris kitas mėnuo, yra mokslo metų dalis. Tai, kad mokymasis vyksta ne mokyklos suole, dar nereiškia, kad jis nėra tikras. Norint išugdyti kūrybingas, laisvas, mąstančias asmenybes – vien akademinės aplinkos, koridoriaus ir suolo neužtenka“, – pabrėžia ji.

Pasak direktorės, birželio veiklos mokykloje planuojamos taip pat atsakingai, kaip ir visų kitų metų mėnesių. Jau ugdymo plano etape nusprendžiama, kiek bus ilgesnių dienų, kada vyks išvykos, bendruomenės renginiai, o birželio mėnesį sąmoningai įtraukiamos patyriminio ugdymo dienos, stovyklos, verslumo projektai.

„Tikrai prieštaraučiau teiginiui, kad birželį vykstančios veiklos yra imitacija. Tai priklauso nuo to, kaip mokykla planuoja, kokius susitarimus turi bendruomenėje, kokias vertybes išsikelia. Mūsų atveju tai nėra 'užpildymas' – tai yra tikslinga, apgalvota ugdymo forma,“ – sako D. Marozienė.

Jonava: kai egzaminų tvarka griauna suplanuotą ugdymą

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė pabrėžia, kad gimnazijos, nors ir planuoja ugdymą iki birželio pabaigos, realiai susiduria su tuo, jog suplanuotas procesas neišsivysto į visavertį ugdymą.

„Ugdymo planas sudėliotas iki birželio 26 d. Mokytojai planuoja temas iki to termino. Bet iš tiesų programa dažnai nebeiseinama – nes natūraliai ugdymas tuo metu nebevyksta įprastai. Ne dėl mokytojų kaltės, o dėl to, kad egzaminų sesija viską keičia“, – sako ji.

Anot direktorės, egzaminų sesija gimnazijoms kelia milžinišką krūvį – ypač didelėms mokykloms, iš kurių mokytojai išvyksta tikrinti darbų arba tampa vykdytojais kas antrą dieną. Perlaikymų tvarka ir nauji vertinimai šiemet išplečia sesiją iki liepos 11-osios.

„Mokytojai pavargsta – grįžta po egzamino ir dar turi 12:30 val. vesti kompetencijų ugdymą. Jiems reikia poilsio, motyvacijos, aiškumo. Jei sistema lieka tokia, kokia yra, mes patys ją ir griauname.“

Todėl Z. Gudonavičienė ragina pirmiausia peržiūrėti egzaminų logiką, o ne trumpinti mokslo metus. Tik racionaliai suplanavus egzmainų organizavimo sistemą bus įmanoma kokybiškai išnaudoti birželį.

Panevėžio r. Paįstrys: mokomės kitaip – ir to reikia

Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė teigia, kad mažesnėse mokyklose egzaminų sesija sukelia mažiau trikdžių, tačiau birželis vis tiek reikalauja labai aiškios logistikos ir išmanymo.

„Vaikai birželį jau nori vasaros – todėl svarbu mokyti kitaip: tyrinėti, veikti, kurti. Mes tai darome – ir tokių dalykų mokykloje reikia. Tai nėra užsiėmimas dėl užsiėmimo – tai prasmingas ugdymas, kuris stiprina savarankiškumą, motyvaciją, bendradarbiavimą“, – pasakoja direktorė.

Tačiau iššūkiai išlieka – ypač kai kalbame apie rajonines mokyklas. Dėl ilgų kelionių į vienintele rajono gimnaziją po pietų sunku organizuoti papildomas veiklas ar pamokas. O jei mokytojas dieną vykdo egzaminą, sudėtinga jį popiet sugrąžinti dar dirbti su klase.

„Viskas tampa sudėtinga: jei mokytojas ryte vykdo egzaminą, popiet pamokos jau nebevyksta. Todėl egzaminų vykdymo ir ugdymo derinimas reikalauja daug lankstumo ir kūrybiškumo,“ – konstatuoja G. Kubilienė.

Ji siūlo ne griauti mokslo metų struktūrą, o iš esmės peržiūrėti, kaip planuojami egzaminai, kokie reikalavimai keliami mokytojams, ir kaip visa tai suderinti su realiu ugdymu.
- - - 

Primename, kad kovo 27 dieną Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir Vyriausybę, prašydama sutrumpinti mokslo metus pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos. LŠDPS teigimu, per 8 metus ugdymo proceso trukmė buvo ilginama, tačiau rezultato nedavė. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė praėjusią savaitę kalbėjo, kad matytų galimybę savaite sutrumpinti mokslo metus 5-10 klasių mokiniams.