Egzaminų karštinė – pleistras vietoj gydymo
Įsivaizduokite: pasidarote kraujo tyrimą ir sužinote, kad hemoglobino kiekis – per žemas. Tikitės, kad gydytojas ieškos priežasties ir pasiūlys gydymą. Bet vietoj to – jis tiesiog nuleidžia normos kartelę ir išleidžia jus namo. Ar jaustumėtės pagydyti? Būtent taip šiemet elgiamasi su brandos egzaminais.
Laura Masiliauskaitė
7/9/20252 min read
Pamatę, kad didelė dalis abiturientų neišlaikytų egzaminų, švietimo sprendimų priėmėjai nutarė paprasčiausiai pridėti visiems po 10 taškų prie daugumos egzaminų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros) rezultatų. Bet ar nevertėtų pirmiausia paklausti – kodėl tie taškai nebuvo surinkti?
Papildomi taškai neišsprendžia problemos – jie tik paslepia ją po kilimu. Egzaminų rezultatai rodo, kad dalis mokinių palieka mokyklą neįgiję svarbiausių žinių ir įgūdžių. Tai nėra vien švietimo klausimas. Tai – ir problema šalies ekonomikai. Vaikai, neįgiję reikalingų įgūdžių, tikėtina, ateityje uždirbs mažiau, o Lietuvos ekonominis potencialas – trauksis.
Ar tikrai padedame vaikams, jei leidžiame stoti į universitetus su rezultatais, kurie neatspindi jų realių gebėjimų? Aukštosiose mokyklose labai greitai paaiškės, kokių žinių jaunuoliams trūksta. Kartu nukenčia ir tie mokiniai, kurių žinių lygis aukštesnis – jų konkurencinis pranašumas stojant į universitetus mažėja.
Net patys žiniasklaidos pakalbinti Lietuvos abiturientai nėra patenkinti gavę po papildomus dešimt taškų – jie teigė tikėjęsi kitokio problemos sprendimo. Pavyzdžiui, tam tikrų galimai nekokybiškų matematikos egzamino užduočių pervertinimo.
Dėl prastų matematikos egzamino rezultatų pasigirdo ir siūlymas atsisakyti privalomo matematikos egzamino. Esą humanitarams galbūt jis nėra būtinas. Tačiau tai – tas pats kaip vengti kraujo tyrimo, nes bijome sužinoti rezultatą. Jei problemos nematuojame – tai dar nereiškia, kad jos nėra.
Tyrimai aiškiai rodo: matematikos žinios būtinos visiems, nepriklausomai nuo studijų krypties. Jos lavina loginį mąstymą, padeda spręsti sudėtingas problemas, orientuotis duomenų gausoje – tai įgūdžiai, be kurių šiandien nei humanitaras, nei verslininkas, nei politikos formuotojas neišsivers.
Tarptautiniai PISA rezultatai (tiriantys matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo gebėjimus) rodo, kad būtent vaikų matematikos žinios labiausiai koreliuoja su šalies inovatyvumu ir BVP vienam gyventojui augimu.
Be to, mokiniai, gerai išmanantys matematiką, pasižymi didesniu kūrybiškumu ir geriau geba spręsti sudėtingas problemas.
Taip pat – matematiniai įgūdžiai tiesiogiai koreliuoja su pajamomis ateityje. JAV „Urban Institute“ tyrimas rodo, kad matematikos žinios stipriau lemia vaikų pajamas ateityje nei skaitymo įgūdžiai ar net sveikata.
Užuot švelninę reikalavimus, klauskim: kaip padaryti, kad kuo daugiau mokinių tuos reikalavimus pasiektų?
Nespręskime problemų trindami jas iš popieriaus ar mažindami standartus. Geriau įsigilinkime, kur yra jų šaknys ir jas spręskime. Nagrinėkime duomenis, kelkime ugdymo kokybę nuo pirmos iki paskutinės klasės ir stiprinkime švietimo lyderystę. Taip, tai sunkiau nei „pakelti balą“, bet tik toks kelias veda į sėkmingą vaikų ateitį ir stiprią Lietuvą.
