36 organizacijos prašo prezidento vetuoti Seimo sprendimą atsisakyti PUPP kartelės
36-ios švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui Gitanui Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašo vetuoti liepos 14 d. Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atsisakymo. Organizacijos perspėja, kad minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.
ŠVIETIMAS #1 VEIKLA
7/16/20264 min read
Liepos 16 d. organizacija „Švietimas #1“ kartu su daugiau nei 30 partnerių įteikė kreipimąsi Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriuo prašo vetuoti Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP reikšmės įgyjant pagrindinį išsilavinimą.
Seimo priimtu pakeitimu atsisakoma reikalavimo, kad pagrindinio ugdymo programą baigiantis mokinys turėtų būti pasiekęs bent slenkstinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygį. Tai yra, gautų iš lietuvių kalbos ir matematikos PUPP teigiamą balą. Taip pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą būtų galima gauti neįrodžius, kad mokinys turi bazinius skaitymo, teksto suvokimo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimus.
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad atsakas į nepakankamus pasiekimus turėtų būti papildoma pagalba ir individualus spragų mažinimo planas. Priimtas įstatymo pakeitimas nė vienos iš šių priemonių nenumato.
„Panaikinus minimalią kartelę vaiko žinių spragos niekur nedingsta – jos tik tampa mažiau matomos. Mokinys gauna pažymėjimą ir su tomis pačiomis spragomis pereina į dar sudėtingesnę ugdymo pakopą, o vėliau į suaugusiojo gyvenimą. Valstybė turi ne užmerkti akis prieš nepakankamus pasiekimus, o laiku pastebėti, kuriam vaikui reikia pagalbos, ir užtikrinti, kad jis ją iš tiesų gautų“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
Tarp kreipimąsi į prezidentą palaikančių organizacijų: mokyklų ir mokytojų asociacijos, moksleivių ir studentų organizacijos, aukštosios mokyklos, verslo asociacijos, visuomeninės organizacijos.
Spragos perkeliamos į aukštesnes klases
Prašyme prezidentui pabrėžiama, kad vidurinio ugdymo programa 11–12 klasėse remiasi pagrindiniame ugdyme įgytomis žiniomis. Todėl mokiniui, baigusiam 10 klasę ir nepasiekusiam net slenkstinio lietuvių kalbos ar matematikos lygio, tampa sunkiau suprasti sudėtingesnį turinį ir pasirengti valstybiniams brandos egzaminams.
Dideli mokinių pasirengimo skirtumai apsunkina ir mokytojų darbą. Daugiau pamokos laiko tenka skirti ankstesnėms bazinėms spragoms šalinti, lėtėja visos klasės mokymosi tempas, o stipresni mokiniai turi mažiau galimybių gilinti žinias ir mokytis pagal savo gebėjimų lygį.
„Panaikinus PUPP slenkstinį balą, mokinys galės baigti pagrindinį ugdymą ir tęsti mokslą net nepasiekęs minimalaus pasiekimų lygio. Tačiau vien teisinės kliūties panaikinimas mokymosi spragų nepašalina. Užuot suteikusi mokiniui realią pagalbą ir užtikrinusi, kad jis įgytų būtinus bazinius gebėjimus, sistema problemą tiesiog perkelia į kitą ugdymo etapą“, – pažymi Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis.
Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turėtų patvirtinti realiai įgytas bent minimalias kompetencijas. Atsisakius slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimo, išsilavinimo įgijimas būtų labiau siejamas su ugdymo programoje praleistu laiku nei su faktiškai pasiektais mokymosi rezultatais.
Be PUPP kartelės atsisakymo Seimas liepos 14 d. taip pat panaikino nuo kitų metų turėjusį įsigalioti reikalavimą išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus norint įgyti vidurinio išsilavinimo pažymėjimą.
„Šią savaitę per vieną dieną nuleidome kartelę ir dešimtokams, ir abiturientams – tai jau ne pavienis sprendimas, o kryptis, kuri turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos konkurencingumui. Kartelės atšaukimas pateikiamas kaip rūpestis vaikais, bet iš tikrųjų tai rūpesčio imitacija: panaikinę reikalavimą problemos neišsprendžiame, tik perkeliame ją į vienuoliktą klasę, į egzaminus, o galiausiai – į darbo rinką, kur spragos jau būna nebeužtaisomos. Reikalavimų atsisakymas, mainais nepasiūlius jokios pagalbos, – tai ne vaikų gynimas, o problemos atidėjimas, už kurį tie patys vaikai sumokės vėliau“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas.
Smunka visos visuomenės gebėjimai
Mokykloje laiku nepašalintos spragos turi ilgalaikių pasekmių visai valstybei. EBPO 2023 m. suaugusiųjų įgūdžių tyrimo duomenimis, 44 proc. Lietuvos suaugusiųjų turi žemus skaitymo arba skaičiavimo įgūdžius. Tai gerokai daugiau nei 31 proc. EBPO vidurkis, Estijoje tokių suaugusiųjų yra 23 proc., Latvijoje – 37 proc.
Žemi baziniai įgūdžiai mažina žmonių galimybes dalyvauti darbo rinkoje, gauti didesnes pajamas, persikvalifikuoti ir mokytis visą gyvenimą. Silpni skaitymo, informacijos vertinimo ir problemų sprendimo gebėjimai taip pat mažina visuomenės atsparumą dezinformacijai bei gebėjimą veikti sparčiai keičiantis technologijoms ar susidūrus su krizėmis.
Kreipimesi į prezidentą pabrėžiama ir tai, kad sprendimas pagrindinio išsilavinimo įgijimą susieti su bent slenkstiniu PUPP pasiekimų lygiu buvo priimtas dar 2022 m. gruodį. Mokiniams, tėvams, mokykloms, savivaldybėms ir valstybės institucijoms buvo numatytas beveik ketverių metų pasirengimo laikotarpis.
Reikalavimo atsisakoma prieš pat jo įsigaliojimą, dar nepradėjus jo visapusiškai taikyti ir neįvertinus praktinių rezultatų. Organizacijų vertinimu, toks esminių taisyklių keitimas apsunkina ugdymo proceso planavimą ir silpnina pasitikėjimą švietimo sistema.
„Siūlymas atsisakyti slenkstinio lygmens yra fragmentinis, nesprendžiantis esminių mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų ar turinčių žemesnius pasiekimus, ugdymo problemų, neparemtas ilgalaikiais tyrimais bei sistemiška poveikio analize. Toks sprendimas sudaro prielaidas trumpalaikiam reagavimui į situaciją, tačiau nesprendžia tikrųjų akademinių pasiekimų gerinimo priežasčių – ankstyvosios pagalbos, individualios pažangos stebėsenos, mokymosi pagalbos stiprinimo ir nuoseklaus mokymosi kultūros formavimo“, – pažymi Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Vietoj reikalavimo panaikinimo – konkreti pagalba mokiniui
Prezidentui įteiktame kreipimesi organizacijos prašo ne tik vetuoti priimtą įstatymo pakeitimą, bet ir inicijuoti sisteminius sprendimus, kurie leistų kuo anksčiau pastebėti mokymosi sunkumų patiriančius vaikus.
Siūloma sukurti nacionalinę ankstyvojo įspėjimo sistemą, kuri, remiantis mokinių pasiekimų patikrinimų ir kitais duomenimis, leistų laiku nustatyti mokinius, mokyklas ir savivaldybes, kurioms kyla didžiausia mokymosi spragų rizika.
Taip pat – nacionaliniu mastu numatyti tikslinės pagalbos priemonių sistemą, kuri, nustačius mokymosi spragas, mokiniams ir mokykloms užtikrintų laiku suteikiamą individualizuotą, tęstinę ir duomenimis grįstą pagalbą.
„Neleiskime švietimo sistemos sėkmę pradėti matuoti popierių (atestatų ir diplomų) skaičiumi. Siekime aukštesnės švietimo kokybės. Kurkime sistemą, kuri suteikia ne tik popierius, bet ir duoda žinias bei ugdo vertybes“, – ragina investuotojų asociacijos „Investors’ forum“ vadovas Vytautas Šilinskas.
Kreipimąsi palaikančios organizacijos tikisi, kad prezidentas Gitanas Nausėda įvertins galimas priimto pakeitimo pasekmes ir grąžins įstatymą Seimui svarstyti iš naujo.
Dar prieš Seimo balsavimą sprendimui atsisakyti PUPP slenkstinio lygio kritiką yra išsakiusios Lietuvos mokyklų vadovų, Lietuvos progimnazijų, gimnazijų, pagrindinių mokyklų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitos organizacijos.
Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą palaiko:
VšĮ „Švietimas numeris vienas“
Asociacija „Edtech Lithuania“
Lietuvos Matematikos Mokytojų Asociacija
Asociacija „Vienaragiai LT“
Asociacija „Investors‘ Forum“
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA
Asociacija INFOBALT
Vilniaus universitetas VU
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
Kauno technologijos universitetas KTU
Vilniaus Gedimino technikos universitetas VILNIUS TECH
Licėjaus Alumni Fondas
Lietuvos pramonininkų konfederacija
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“
VšĮ „Devbridge Foundation“
Labdaros ir paramos fondas „Ateities biomedicinos fondas“
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija
VšĮ „Mariaus Jakulio Jason fondas“
Lietuvos mokyklų vadovų asociacija
Lietuvos progimnazijų asociacija
Lietuvos gimnazijų asociacija
Nacionalinis švietimo NVO tinklas
Lietuvos studentų sąjunga
Lietuvos moksleivių sąjunga
Vilniaus universiteto studentų atstovybė
Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija
Lietuvos darbdavių konfederacija
Tesonet Foundation, labdaros ir paramos fondas
VšĮ „Vilniaus statybininkų rengimo centras“
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba
Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija
Agentų šeimos paramos fondas
Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija
Vytauto Didžiojo universitetas
Paramos fondas Vilniaus universiteto fondas
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga
