Kaip prieš 29 metus ištartas „taip“ virto švietimo pokyčiais Ukmergėje

V. Kalinas, vadovaujantis Ukmergės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, tikina, kad švietimui tiesiog negali pasakyti „ne“. Pirmąjį „taip“ jis ištarė prieš 29 metus, kai sutiko mokyti net penkis dalykus mažoje kaimo mokyklėlėje.

„Nuotykis tęsėsi nepilnus ketverius metus – su pasiruošimu pamokoms iki pirmos valandos nakties ir skautiškuose žygiuose praleistais savaitgaliais. Sekantis „taip“ – buvo sutikimas dalyvauti konkurse mokyklos (vėliau – gimnazijos) direktoriaus vietai užimti“, – pasakoja V. Kalinas.

Per 18 vadovavimo mokyklose metų jis sako išmokęs jau proceso pradžioje įžvelgti, kokių rezultatų gali duoti pasirinktas kelias, ir nevengti sudėtingų, bet prasmingų iššūkių. Norėdamas šias savybes panaudoti platesniu mastu ir turėti daugiau galimybių savirealizacijai, V. Kalinas 2018 m. pradėjo dirbti Ukmergės savivaldybėje.

„Laurų“ vainiką kabina bendruomenei

Nors V. Kalinas savivaldybėje prisideda prie beveik visų Ukmergės rajono mastu įgyvendinamų švietimo projektų, nuopelnų sau jis neprisiima.

„Laurų vainiko priimti negalėčiau nei už vieną iš įgyvendintų projektų. Labai vertinu veikimą partnerystėje ir skatinu švietimo bendruomenėje bendrakūros procesus. O labiausiai mane džiugina tos veiklos, renginiai ar projektai, kai po pirmo karto tampa aišku, kad jie taps nauja tradicija“, – sako V. Kalinas.

Tarp tradicijomis tapusių Ukmergės švietimo renginių – inovacijų dirbtuvės, Ukmergės regiono mokinių mokomųjų bendrovių „eXpo“, rajono mokytojų priešrugsėjinis piknikas.

Naujais mokslo metais – projektų gausa

V. Kalinas pabrėžia, kad svarbiausia vis dėl to jam yra – ne „apčiuopiami“ pasiekimai švietimo srityje.

„Svarbiausi pokyčiai, prie kurių norėčiau prisidėti, yra susiję su degančiomis mokinių ir mokytojų akimis, gera savijauta mokykloje, pasitikėjimo kultūros puoselėjimu“, – pažymi jis.

Artėjant naujiems mokslo metams, Ukmergės rajone bręsta ir dideli, ir mažesni projektai. Vienas iš reikšmingiausių – „Tūkstantmečio mokyklos I“ projektas.

„Tikiuosi, kad jau šiemet galėsime džiaugtis įveiklintomis STEAM laboratorijomis, „Fab Lab“ dirbtuvėmis. Prisidedu ir prie unikalios verslumo klasės kūrimo, užsiėmimų su dronais koncepcijos, taip pat – įvairių skaitmeninių priemonių diegimo“, – pasakoja jis.

Rudenį startuoja ir kiti jam svarbūs mažesni projektai. Rugsėjį Vilkamirgės galerijoje bus pristatyta jo su bendraminčiais inicijuota ir kuruojama paroda „Iš klaidų mokomės“. Spalį, inovacijų dirbtuvių metu, planuojama keleivinį autobusą paversti lauko klase arba atvira jaunimo laisvalaikio erdve.

Stengiasi mažinti biurokratinę naštą

Kalbėdamas apie tai, kokių pokyčių reikia, kad Lietuvos švietimas sparčiau judėtų pirmyn, V. Kalinas pabrėžia būtinybę nustoti bauginti mokinius, mokytojus ir mokyklų vadovus.

„Kalbu apie būtinybę keisti nesibaigiančių egzaminų, patikrinimų, vertinimų, auditų, gausybės kitų kontrolių tradicijas. Reikėtų atrasti kelią, kuriuo mokyklų bendruomenės ne tik patikėtų, bet ir noriai eitų. Norėtųsi, kad praraja tarp sprendimų priėmėjų kabinetų ir mokytojo klasės gerokai sumažėtų“, – sako jis.

V. Kalinas pats aktyviai siekia mažinti šią atskirtį. Jis yra prisijungęs prie Švietimo vadovų klubo, kuriame organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ vienija pažangiausius šalies švietimo lyderius. Čia jis ne tik semiasi įkvėpimo iš kitų švietimo vadovų, bet ir iš verslo sektoriaus.

„Kiekvienas klubo susitikimas ir nustebina, ir keičia požiūrį bei įgalina veikti, bandyti dar nebandytus dalykus. Po klubo susitikimų ar mokymų įgyvendinau svarbius ir paveikius biurokratinės naštos mažinimo sprendimus, pradėjau taikyti inovatyvias veiklų planavimo metodikas“, – pasakoja V. Kalinas.

Norint geriausio švietimo, reikia geriausių žmonių

V. Kalinas džiaugiasi, kad, nepaisant iššūkių, Lietuvos švietime yra ir pozityvių pokyčių – nuo infrastruktūros modernizavimo iki vis didesnio dėmesio mokytojų atlyginimams ir karjerai.

„Patys geriausi sprendimai švietimo sistemoje bus nieko verti, jei jų nesiims įgyvendinti mokytojas. Jeigu mokytojais, o vėliau ir mokyklų vadovais, taptų gabiausi valstybės jaunuoliai, Lietuvos švietimas taptų ne tik geriausiu, bet juo išliktų ilgam“, – įsitikinęs jis.

V. Kalinas primena, kad mokytojų reikės visada, bet rinktis šią profesiją jis ragina galvojant ne apie save, o apie visuomenę.

„Svarstantiems ar abejojantiems pasirinkimu eiti į švietimą siūlyčiau prisiminti Johno F. Kennedy ištartą frazę: „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“ – ir pabandyti rasti atsakymus“, – pataria V. Kalinas.