Žiniasklaidos analizė švietimo tema

Per 2020 - 2024 m. švietimo tema sudarė vidutiniškai 5,33 proc. visų Lietuvos žiniasklaidos publikacijų.

Iš viso fiksuota beveik 175 tūkst. paminėjimų arba vidutiniškai
96 naujienos per dieną.

2025 m. pradžioje, Švietimas #1 užsakymu „Mediaskopas“ atliko iki šiol išsamiausią Lietuvoje atliktą žiniasklaidos analizę švietimo tema, aprėpiančią net penkerių metų laikotarpį – nuo 2020 iki 2024 metų. Tyrimo duomenys rodo nuosekliai blogėjantį švietimo įvaizdį viešojoje erdvėje ir augančią krizės nuotaiką šioje visuomenei itin svarbioje srityje.

Įžvalgos

Siekiant įvertinti švietimo temos padėtį, bendrą komunikacijos toną bei nustatyti pagrindines tendencijas ir problemas viešojoje erdvėje 2020–2024 m. laikotarpiu, buvo analizuojama Lietuvos tradicinė žiniasklaida, apimanti interneto straipsnius, nacionalinius ir regioninius spaudos leidinius, radijo ir TV reportažus bei naujienų agentūrų publikacijas. Švietimo tema aprėpė visus reikšmingus paminėjimus, susijusius su švietimo sistema: mokytojo profesijos padėtį, atlyginimus, ugdymo programas, brandos egzaminus, mokinių vertinimus, aukštojo mokslo kokybę, finansavimą, įtraukųjį ugdymą, politinius sprendimus, susijusius su švietimu ir kt.

Metinė paminėjimų dinamika

Per 2020–2024 m. švietimo tema sudarė vidutiniškai 5,33% visų Lietuvos žiniasklaidos publikacijų, iš viso fiksuota beveik 175 tūkst. paminėjimų arba vidutiniškai 96 naujienos per dieną. Per penkerius metus paminėjimų skaičius svyravo, atspindėdamas tiek ilgalaikes tendencijas, tiek situacinius informacijos šuolius, susijusius su konkrečiais politiniais ar visuomeniniais įvykiais. 2020 ir 2023 metais matyti didėjantis žiniasklaidos dėmesys švietimui, sutampantis su politiniais rinkimų laikotarpiais, mokytojų streikais bei kitais krizėmis žymimais momentais.

2022 metais paminėjimai krito iki 29 tūkst., kuomet švietimo klausimai viešajame diskurse buvo nustelbti kitų geopolitinių aktualijų. Daugiausiai aptarti įvykiai per šiuos metus buvo susiję su brandos egzaminų sesijomis, kurių rezultatai kasmet intensyviai analizuojami. Pavyzdžiui, 2022 m. prasta matematikos valstybinio brandos egzamino išlaikymo statistika sukėlė didelį rezonansą tiek politiniame, tiek akademiniame lygmenyje. Taip pat ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukė mokytojų streikai 2023 m., kurie tapo viena didžiausių švietimo sistemos krizių per pastarąjį penkmetį.

Svertinio palankumo rodiklio ir tono pokyčiai

2022–2024 m. laikotarpiu pastebimas neigiamo tono dominavimas. Teigiamų paminėjimų skaičius stabiliai mažėja, o neigiamų publikacijų auga. Tai lėmė, jog svertinio palankumo rodiklis 2020–2022 metais buvo teigiamas, svyravo tarp 0,023 ir 0,047, kas rodo, jog švietimo klausimai tuo metu buvo aptariami santykinai neutraliame ar teigiamame kontekste. Visgi, nuo 2023 m. rodiklis tapo neigiamas (-0,009), o 2024 m. dar labiau sumažėjo (iki -0,013). Tai parodo, kad žiniasklaida vis dažniau akcentuoja problemas švietimo sektoriuje – mokytojo profesijos krizę, atlyginimų klausimus, švietimo reformų nesėkmes bei politinius nesutarimus.

TOP neigiamos naujienos pagal sklaidą rodo, kad didžiausią rezonansą kėlė švietimo ministrų atsistatydinimai, tarpinių egzaminų nesėkmės bei mokytojų streikai. Pavyzdžiui, 2024 m. Gintauto Jakšto atsistatydinimas po tarpinių egzaminų krizės bei 2023 m. Jurgitos Šiugždinienės vadinamasis „čekių skandalas“ buvo vienos svarbiausių tų metų naujienų švietimo srityje. Tai įrodo, kad politinės krizės ir valdymo nesėkmės yra pagrindiniai žiniasklaidos dėmesio katalizatoriai.

Pagrindinės temos ir jų pokyčiai

Patyčių ir psichinės sveikatos problematika aktyviai aptatriama viešojoje erdvėje, tačiau nėra dominuojanti tema. Jos nuolatinis, bet neintensyvus buvimas leidžia manyti, kad tai sisteminė problema, kurią sprendžiant nėra staigių proveržių. Nuotolinio mokymo aktualumas ryškiai sumažėjo po COVID-19 pandemijos, o šiuo metu jis siejamas daugiau su mišraus ugdymo modelių svarstymais ir technologijų įtraukimu į mokymosi procesą. Įtraukusis ugdymas tapo viena sparčiausiai augančių temų, ženkliai išpopuliarėjusi per pastaruosius dvejus metus. Šis augimas rodo didėjantį švietimo politikos dėmesį specialiųjų poreikių mokiniams, tačiau kartu kelia klausimų dėl realių įgyvendinimo iššūkių ir visuomenės pasiruošimo priimti pokyčius.

Švietimo kokybė ir mokinių pasiekimai yra viena iš labiausiai vertinamų temų, kuri ypač išryškėja egzaminų rezultatų aptarimuose. Mokytojų trūkumas ir atlyginimai išlieka viena nuosekliausiai pasikartojančių temų, kurios intensyvumas didėja kasmet rugsėjo ir birželio mėnesiais, atspindint mokslo metų pradžią ir pabaigą. 2023 m. šios temos aktualumas pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius penkerius metus, didžiausia dalimi dėl mokytojų streikų ir nepasitenkinimo finansavimu. Dirbtinis intelektas ir technologijų įtaka švietimui yra vis dar auganti, bet neįsitvirtinusi tema. 2023–2024 m. DI diskusijos įgavo daugiau svorio, tačiau trūksta aiškios strategijos, kaip šias technologijas integruoti į ugdymo sistemą efektyviai.

Didėjantis dėmesys mokytojų trūkumui, atlyginimų klausimams ir reformų neapibrėžtumui rodo stiprėjančią visuomenės reakciją į švietimo politikos sprendimus. Išaugęs neigiamas tonas ir politinės įtampos švietimo sistemoje rodo, kad ši sritis yra nuolatinė viešojo diskurso ir ginčų arena, o šiame informaciniame triukšme paskęsta ir dalį dėmesio praranda kitos svarbios temos.