5 pamokos Lietuvai: kaip Estija tapo švietimo pirmūne

Per du dešimtmečius Lietuvos penkiolikmečių įgūdžiai ir žinios, remiantis tarptautiniais tyrimais beveik nepasikeitė. Tuo metu Estijos vaikų gebėjimai sparčiai kilo ir yra vertinami geriausiai Europoje.

„Nors startavome iš labai panašių pozicijų, šiandieniniai mūsų švietimo sistemų skirtumai – itin dideli. Estų mokyklų abiturientai demonstruoja geresnius įgūdžius nei dalis universitetinį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų. Jei norime stiprios pilietiškos visuomenės, tvirtos ekonomikos ir konkurencingumo, turime semtis patirties iš estų. Į juos šiandien žiūri visa Europą ir sėkmingai „importuojasi“ Estijos praktikas”, – sako Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1” vadovė.

Ji išskiria penkias priežastis, atvedusias Estiją į švietimo viršūnę.

1. Aiški ambicija ir filosofija

Estų sėkmės pamatu tapo dar nepriklausomybės pradžioje nubrėžta aiški ambicija ir požiūris: kiekvienas vaikas turi turėti galimybę sėkmingai mokytis, o valstybė turi pareigą pasirūpinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

„Estai sako: „Esame per maži, kad galėtume sau leisti nesėkmę.“ Tai – ir ambicija, ir moralinė nuostata, kuri išlieka net keičiantis politinei valdžiai. Tai bendras valstybės išlikimo ir sėkmės pamatas bei strategija, kurią supranta ir kuria tiki Estijos visuomenė”, – sako L. Masiliauskaitė.

Šios strategijos poveikis atsispindi estų rezultatuose: mokinių socioekonominė aplinka Estijoje daro mažesnę įtaką pasiekimams nei daugelyje kitų šalių. Be to, Estijos mokiniai labiau tiki, kad gebėjimai priklauso ne nuo prigimties, o nuo pastangų. Tokia augimo mąstysena stiprina motyvaciją, atsakomybę ir mokymosi kultūrą.

Ambicija lemia ir drąsius ilgalaikius sprendimus. Dar XX a. pabaigoje estai ėmėsi „Tiger Leap“ programos ir visas mokyklas aprūpino kompiuteriais, internetu ir mokytojų mokymais. Šiandien jie tą pati daro su dirbtiniu intelektu ir iki 2035 m. siekia integruoti technologijas į ugdymą taip, kad vaikai būtų ne tik vartotojai, bet ir kūrėjai. Estijos mokyklose jau dirba specialūs švietimo technologai, kurie padeda įdiegti technologijas į visų dalykų pamokas.

„Aiškios, ilgalaikės krypties stoka – viena dažniausiai minimų Lietuvos švietimo problemų. Dažnai girdime, kad reformos baigiasi nė neįsibėgėjusios, net neįvertinus, ar jos davė rezultatų. Kita problema – pernelyg žema ambicija. Lietuvos strategijoje 2050 numatyta, kad per 25 metus turėtume pakilti į ES šalių dešimtuką pagal PISA rezultatus. Tačiau Latvija tai praktiškai pasiekė jau prieš trejus metus. Jei norime tikro proveržio, turime kelti aukštesnę kartelę, telkti visuomenę ir išlaikyti bendrą kryptį nepaisant politinių vėjų“, – sako L. Masiliauskaitė.

2. Ilgalaikiai kokybiški duomenys

Siekdami, kad nė vienas vaikas neliktų nuošalyje, Estija savo švietimą grindžia išsamiais duomenimis. Estų informacinės sistemos leidžia stebėti mokinių kelią ir pažangą nuo pat darželio iki darbo rinkos. Renkami nacionalinių egzaminų ir testų rezultatai, mokinio pažanga, lankomumas, mokymosi priemonių naudojimas kiti duomenys.

Taip pat nepametamas emocinės savijautos aspektas: vyksta kasmetinės pasitenkinimo mokykla apklausos, kuriose savanoriškai, bet itin aktyviai dalyvauja mokiniai, mokytojai ir tėvai. Nuo 2017 m. vykdomos ir plataus masto mokinių gerovės apklausos, kuriose savo noru dalyvauja daugiau nei du trečdaliai mokyklų.

Visa surinkta informacija keliauja į atvirą portalą, kuris ne tik vizualizuoja duomenis, bet ir leidžia mokykloms palyginti savo rezultatus su nacionaliniais vidurkiais bei stebėti tendencijas per laiką. Tai leidžia suteikti mokykloms didesnę autonomiją.

„Estijos švietimas yra ne spėlionių, o įrodymais grįstos vadybos rezultatas – čia kiekvienas strateginis žingsnis remiasi duomenimis. Lietuvai vis dar trūksta tokios duomenų sistemos. Pavyzdžiui, šiandien nesekame mokinio pažangos jam keičiant mokyklas, neturime jokių ilgalaikių duomenų apie mokinių savijautą. Dėl to sunku matyti tikrąsias problemas, jas spręsti ir sekti pokytį“, – sako L. Masiliauskaitė.

3. Švietimo lyderystė

Kitas svarbus estų sėkmės elementas – stipri švietimo lyderystė. Mokyklų vadovų rengimo sistema Estijoje yra itin moderni. Norint tapti vadovu, siūlomos švietimo inovacijų magistrantūros studijos universitetuose, papildomas kompetencijas būsimi vadovai įgyja stažuotėse ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje, ypač startuoliuose ir technologijų įmonėse.

„Tokia patirtis padeda vadovams į švietimą atsinešti modernaus organizacijos valdymo praktikų, analitinį mąstymą ir gebėjimą priimti sprendimus remiantis duomenimis. Lietuvoje švietimo sektorius pasižymi uždarumu, tad gerųjų verslo praktikų taikymo mokyklose kol kas trūksta. Labai svarbu šias sienas griauti ir mokyklų vadovams nebijoti semtis patirties iš verslo, kuris dažnai susiduria su panašiais valdymo iššūkiais kaip ir mokyklos”, – sako L. Masiliauskaitė.

Profesionali švietimo vadyba lemia tai, kad Estijos mokyklos gali turėti daugiau autonomijos. Be to, efektyviau yra valdomi ištekliai. Estija tapo geriausia švietimo sistema investuodama mažiau nei kitos šalys. Ji mokykliniam švietimui skiria 4,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių vidurkis – 4,9 proc. BVP.

4. Aukštas mokytojų parengimo lygis

Be abejo, ugdymo centre visada yra mokytojas, o mokinių pasiekimai tiesiogiai priklauso nuo jo profesionalumo. Tai suprasdama Estija kelia aukštus reikalavimus – visi mokytojai privalo baigti penkerių metų integruotas magistrantūros studijas. Tai užtikrina, kad į mokyklas ateina akademiškai stipriai pasirengę ir pedagogo darbui motyvuoti specialistai. Pradėję karjerą jie gauna privalomą mentorystę ir nuoseklų palaikymą, leidžiantį sėkmingai įsitvirtinti profesijoje.

„Estijoje mokytojai laikomi švietimo ekspertų bendruomene, turinčia didelę profesinę autonomiją ir atsakomybę už mokymosi kokybę. Jie yra švietimo lyderiai, formuojantys mokyklų kryptį. Tai rodo, kad svarbiausia ne tik pritraukti žmones į profesiją, bet ir užtikrinti jų kokybišką parengimą bei motyvaciją. Kitaip tariant, esmė slypi ne kiekyje, o kokybėje“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

5. Egzaminai – ne tikslas, o priemonė

Galiausiai, Estijoje testai nėra ugdymo tikslas – tai nuolatinio mokymosi gerinimo įrankis. Vertinimas prasideda jau darželiuose taikant skaitmeninius įrankius, o pradinėse klasėse vykdomi neprivalomi, bet itin populiarūs nacionaliniai testai, suteikiantys objektyvų grįžtamąjį ryšį mokykloms.

Visi testai yra elektroniniai, o vertinimas – beveik visiškai automatizuotas. Tai mažina mokytojų krūvį, užtikrina vienodus standartus ir leidžia greitai pastebėti problemas. Šią sistemą palaiko Egzaminų informacinė sistema, kaupianti testus, rezultatus ir analitines įžvalgas, kurias mokyklos naudoja stebėdamos ilgalaikes tendencijas ir tiksliai identifikuodamos, kur reikia pagalbos.

„Lietuvoje egzaminai dažnai tampa pačiu ugdymo tikslu, o ne priemone pažangai matuoti. Estija siekia priešingai – kad kuo daugiau vaikų realiai gerintų savo įgūdžius, o testai padeda tiksliai įvertinti, ar tai vyksta ir kaip šį procesą tobulinti“, – sako L. Masiliauskaitė.