Ar tikrai norime Lietuvoje gilinti socialinę prarają?

Socialinė nelygybė Lietuvoje – antra didžiausia Europoje, rodo tarptautinis GINI indeksas. Išdalydama abiturientams papildomus egzaminų taškus ir siūlydama dalį stojančiųjų „atleisti“ nuo matematikos egzamino, valdžia veikiausiai galvoja, kad šią nelygybę mažina ir gelbėja jaunimą. Tačiau pažvelgus į tyrimus tampa akivaizdu, kad šitoks matematikos žinių Lietuvoje sumenkinimas – tai tylus sutikimas, jog vaikams iš socialiai silpnesnių šeimų nėra vietos tarp sėkmingųjų.

Kokybiškas švietimas – vienas veiksmingiausių įrankių, leidžiančių vaikams iš nepasiturinčių šeimų pakilti socioekonominiais laiptais aukštyn. Būtent matematinės žinios yra svarbiausia kompetencija, galinti padėti socialinei atskirčiai mažėti ir paruošti jaunuolius kuo sėkmingesniam gyvenimui ne tik profesine, bet ir gyvenimo įgūdžių prasme.

Deja, naujausi brandos egzaminų rezultatai atskleidžia liūdną padėtį. Net švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pridėjus po 10 taškų, bendruoju kursu matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 40 proc. jį laikiusių mokinių. Be pridėtų taškų, jo nebūtų išlaikę net 60 proc.

Netrūksta kritikuojančių pernelyg sudėtingą egzamino turinį ar aukštai pakeltą kartelę. Tačiau tarptautiniu mastu pripažinti tyrimai irgi signalizuoja apie prastas mūsų mokinių žinias. Tarptautinis PISA tyrimas, tiriantis 15-mečių gebėjimus, rodo, kad pagal matematikos įgūdžius, esame vos 15-ti Europoje. Palyginimui, už mus yra aukščiau tiek latviai, tiek lenkai, tiek, žinoma, estai, kurie pagal šį rodiklį yra pirmi Europoje. Beje, visų šių šalių gyventojai, remiantis GINI indeksu, gali džiaugtis didesne pajamų lygybe nei Lietuvos piliečiai.

Kaip matematikos žinios susijusios su socialine lygybe? Daugiau negu mums gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Visų pirma, geresnių matematikos rezultatų pasiekę žmonės uždirba 10–15 proc. daugiau nei tie, kurių pasiekimai buvo žemi, net ir esant panašioms kitoms gyvenimo sąlygoms, rodo Londono universiteto koledžo analizė.

Matematinės žinios ne tik suteikia vaikams geresnes darbo galimybes aukštų pajamų sektoriuose, – technologijų, inžinerijos ar finansų – bet ir padeda būti sėkmingesniems kitose srityse. Turintieji daugiau matematinių įgūdžių dažniau apskritai užbaigia studijas universitete – nesvarbu, ar tai būtų tiksliųjų, ar humanitarinių pakraipų studijos.

Matematika yra glaudžiai susijusi su loginiu mąstymu, kūrybiškumu ir gebėjimu spręsti sudėtingas problemas – savybėmis, kurios būtinos bet kurioje profesinėje srityje. Taigi, tikėtina, kad ir, pavyzdžiui, meno srities atstovas, turėdamas matematinių įgūdžių, turės ir daugiau įrankių būti sėkmingesniu savo veikloje.

Negana to, žmonės su silpnais matematikos įgūdžiais dvigubai dažniau tampa bedarbiais bei patiria finansinių iššūkių, rodo Jungtinėje Karalystėje atliktas „National Numeracy“ tyrimas. Neturint bazinių žinių, sunku įvertinti paskolų ar sutarčių sąlygas, valdyti asmeninius finansus, kaupti pensijai. Tokie žmonės tampa labiau pažeidžiami finansinių sukčių. Be to, žmonėms, kuriems trūksta matematinių įgūdžių, taip pat sunkiau suprasti įvairias sveikatos rizikas ir priimti sau palankius sprendimus. O prasta sveikata kelia finansinių sunkumų riziką.

Itin svarbu tai, kad matematiniai įgūdžiai padeda ne tik pačiam vaikui būti sėkmingam, bet ir kitoms kartoms. Tėvai, turintys stiprius matematikos įgūdžius, dažniau domisi savo vaikų mokymusi ir stengiasi užtikrinti sąlygas kokybiškam jų išsilavinimui. Taip susidaro pozityvus ciklas, vedantis socialinės lygybės link, kuris priešingu atveju tampa užburtu atskirties ratu.

Tad matome, kad norint ilgalaikio socialinės lygybės didėjimo, svarbu užtikrinti, jog vaikai iš visų visuomenės sluoksnių įgytų tvirtus matematikos pagrindus.

Kol kas, pagal PISA 2022 m. tyrimą, ketvirtadalis Lietuvos penkiolikmečių nepasiekia net bazinio matematikos lygio. Žemesniame socioekonominiame sluoksnyje bazinių matematikos žinių neturi net 46,5 proc. penkiolikmečių. Bendrai Lietuvoje matematikos pasiekimų skirtumas tarp mokinių iš aukščiausio ir žemiausio socioekonominių sluoksnių sudaro 92 taškus (pagal PISA vertinimą), o tai atitinka 2–3 metų mokymosi skirtumą.

Tai reiškia vieną: be tikslingos pagalbos ir stiprios matematikos ugdymo politikos socialinė nelygybė gilės, o talentai iš socialinę riziką patiriančių šeimų turės dar mažiau šansų atskleisti savo potencialą ir būti konkurencingais tarp savo bendraamžių.

Matematikos žinių problemos neišspręsime pridėdami taškų ar atsisakydami egzamino. Reikia analizuoti egzaminų duomenis ir aiškiai identifikuoti, kokių žinių kuriose Lietuvos vietose bei mokyklose kokiems vaikams trūksta ir kodėl. Ir ten turime tikslingai kreipti papildomas pagalbos priemones.

Kol Lietuvos švietimo sistema yra stipriai orientuota į egzaminų rezultatus, būtina palikti privalomą matematikos egzaminą stojantiesiems į universitetus. Jei jo neliks, nemaža dalis mokinių vyresnėse klasėse įgis dar mažiau matematikos įgūdžių. Beje, kaimyninės Lenkija, Latvija ir Estija turi privalomą matematikos egzaminą ne tik norint stoti į universitetus – bet ir norint baigti mokyklą.

Aišku, taip pat svarbu kreipti dėmesį ne vien į tai, ar vaikas išlaikė brandos egzaminą, ar neišlaikė, bet ir į tai, kokią pažangą jis padarė besimokydamas matematikos. Įprastai vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų ateina į mokyklas jau turėdami žymiai prastesnius skaičiavimo įgūdžius nei kiti. Kokybiško švietimo pagalba galime šią atskirtį sumažinti.

Nustokime kalbėti apie tai, kad vieni vaikai yra „tiesiog negabūs“ matematikai. Toks nusistatymas tampa savaime išsipildančia pranašyste. Norvegijoje atlikta studija parodė, kad norint gerai išmokti matematikos, tiesiog reikia tam skirti daug praktikos. Be to, EBPO tyrimai rodo, kad kuo vaikai spręsdami matematiką mažiau jaudinasi ir jaučiasi „bejėgiais“, tuo geriau jiems sekasi išspręsti uždavinius.

Nežiūrėkime į matematiką ir jos egzaminą kaip į bausmę ar baubą. Žvelkime į egzaminą kaip į galimybę – ypač tiems vaikams, kuriems gyvenimas jau nuo pradžių išdalijo silpnesnes kortas. Privalomas matematikos egzaminas nėra kliūtis – jis gali tapti tiltu į lygesnes galimybes, jei tik rūpinsimės, kad visi vaikai būtų tinkamai jam paruošti ir pasitikintys savo jėgomis. Žemindami kartelę nelygybės neišsprendžiame – tik leidžiame jai tyliai įsitvirtinti.