Biurokratijos mokyklose tyrimas
Mokyklų vadovai Lietuvoje biurokratiją dažnai įvardija, kaip vieną didžiausių trukdžių siekiant gerinti švietimo kokybę Lietuvoje.
Siekiant išsiaiškinti, kaip, kur ir kodėl susidaro didžausia biurokratinė našta ir kokią įtaką ji turi ugdymui, Švietimas #1 užsakė biurokratijos mokyklose tyrimą. Jį 2025 m. atliko Remi Consulting.
Remiantis išvadomis buvo pateiktos rekomendacijos mokykloms, savivaldybėms, prižiūrinčioms institucijoms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Nacionalinei švietimo agentūrai.
Apie tyrimą:
Atlikti giluminiai interviu su trijų skirtingų mokyklų bendruomenėmis, vadovais, mokytojais ir ekspertais, įvertinti teisės aktai ir institucijos, reguliuojantys mokyklų veiklą.
Identifikuotos administracinės naštos priežastys ir parengtos 67 rekomendacijos naštai mažinti
Pagrindinės išvados:
Iki 50 proc. vadovų laiko skiriama su ugdymu tiesiogiai nesusijusiai biurokratijai:
dalis reikalavimų dubliuojasi, nes institucijos tarpusavyje nesikeičia duomenimis, institucijos mokykloms permeta savo funkcijas.
Biurokratija trukdo ugdymo kokybei.
Formalumai stabdo mokytojų motyvaciją kelti kvalifikaciją, riboja kūrybiškumą ir grįžtamąjį ryšį tėvams.
Naštos mastas priklauso nuo savivaldybės.
Vienur švietimo skyriai padeda mokykloms, kitur – koncentruojasi į kontrolę ir ataskaitas.
Neracionali biurokratija neveikia.
Tikrinami dokumentai, o ne reali ugdymo situacija, todėl procesai tampa formaliais, mokyklos juos stengiasi atitikti minimaliai.
Socialinių rizikų valdymas biurokratizuotas.
Pavyzdžiui, įtarus vaiko teisių pažeidimus, mokyklos vietoj pagalbos gauna papildomos biurokratijos.
Pagrindinės rekomendacijos:
Mokykloms
Aiškiai apsibrėžti prioritetą – vaiko ugdymą – ir atsisakyti perteklinių vidinių tvarkų.
Saugoti mokytojų laiką, mažinti administracines užduotis, santykius su tėvais laikyti ugdymo dalimi.
Aktyviai dalytis patirtimi ir inicijuoti pokyčius savo savivaldybėje.
Savivaldybėms
Formuluoti mokyklų vadovams aiškius, į ugdymo kokybę orientuotus tikslus, o ne dokumentinius rodiklius.
Suteikti mokykloms daugiau laisvės, standartizuoti tvarkas visoms, kad kiekvienai nereikėtų kurti atskirų.
Vidaus auditą organizuoti kaip pagalbą, o ne papildomą administracinį krūvį.
Prižiūrinčioms institucijoms
Vertinti realią mokyklų situaciją, o ne tik dokumentus; vengti skubių, nebūtinų prašymų.
Aiškiai nurodyti duomenų rinkimo tikslą, rinkti tik tai, kas reikalinga vaiko gerovei.
Teikti nuoseklų grįžtamąjį ryšį ir metodinę pagalbą, o ne papildomus reikalavimus.
ŠMSM ir NŠA
Geriau koordinuoti veiksmus tarpusavyje ir su kitomis institucijomis, sistemingai mažinant biurokratiją.
Supaprastinti duomenų rinkimą, užtikrinti registrų sąveiką ir atsisakyti dubliuojančių reikalavimų mokykloms.
Įsiklausyti į mokyklų siūlymus ir orientuotis į tai, kas realiai padeda vaikui, o ne į dokumentų kiekį.
