Dalis mokyklos biudžeto – pačių mokinių rankose: Kauno progimnazijos direktorė paaiškino, kodėl tai svarbu
Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje sprendimus dėl mokyklos aplinkos priima ir patys vaikai – 5–8 klasių mokiniai siūlo, kam skirti dalį mokyklos lėšų, balsuoja už idėjas ir vėliau stebi, kaip jos įgyvendinamos. Direktorės Jūratės Pauliukienės įsitikinimu, tokia patirtis padeda vaikams pajusti atsakomybę už savo mokyklą: „Jeigu mokykla yra vaikų mokymosi ir augimo vieta, būtų keista ją kurti be vaikų balso“, – sako ji.
ĮKVEPIANTYS PAVYZDŽIAI
10/30/20264 min read
J. Pauliukienė švietimo įstaigoms vadovauja jau apie 20 metų. Profesinį kelią pradėjo nuo pradinių klasių, vėliau – vokiečių kalbos mokytojos darbo, dirbo direktoriaus pavaduotoja ugdymui, vadovavo skirtingoms bendrojo ir specializuoto ugdymo įstaigoms. Daugiau nei dešimtmetį ji buvo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja, o šiandien taip pat yra pradedančiųjų mokyklų vadovų mentorė. Kauno Martyno Mažvydo progimnazijai vadovauja nuo 2022 metų. Pasak J. Pauliukienės, ši patirtis leido pažinti labai skirtingas mokyklas ir įsitikinti, kiek daug jų veikloje priklauso nuo vadovo požiūrio į žmones bei jų galimybes.
„Man mokykla nėra tiesiog pastatas ar pamokų tvarkaraštis. Mokykla – žmonės ir jų santykiai. Todėl priimdama sprendimus pirmiausia keliu tris klausimus: ar tai padės vaikui, ar stiprins mokytoją ir ar kurs ilgalaikę vertę mokyklai? Vadovas turi gebėti pastebėti kiekvieno bendruomenės nario galimybes, padrąsinti žmones išbandyti naujus dalykus. O norint įkvėpti kitus keistis, pirmiausia reikia pačiam nebijoti mokytis ir priimti naujų iššūkių“, – sako J. Pauliukienė.
Mokinių idėjos virsta sprendimais
Vienas būdų įtraukti vaikus į mokyklos gyvenimą – kiekvienų mokslo metų pradžioje rengiama „Direktorės valanda“. Per šiuos susitikimus jie su mokyklos vadove aptaria taisykles, vertybes, mokinių skatinimą ir kitus rūpimus klausimus. Be to, progimnazijoje vaikai turi galimybę ir patys nuspręsti, kaip turėtų keistis jų aplinka.
„Į dalyvaujamąjį biudžetą įtraukėme visus 5–8 klasių mokinius, o svarbiausius žingsnius planavome kartu su Mokinių taryba. Vaikai patys teikė idėjas ir balsavo, kam skirti lėšas. Viena iš jų – įvairūs stalo ir judrieji žaidimai, kad pertraukos taptų laiku pabūti su draugais be telefonų ekranų. Mokinių siūlymu įrengėme ir lauko klasę bei pakeltų lysvių erdvę. Kai vaikai pamato, kad jų idėjos virsta realybe, atsakomybės už mokyklą jausmas gerokai sustiprėja“, – pasakoja direktorė.
Finansinių sprendimų mokiniai mokosi ir kitose progimnazijos veiklose – nuo penktos klasės ugdomas finansinis raštingumas ir verslumas, bendradarbiaujama su „Lietuvos Junior Achievement“, įrengta Antreprenerystės klasė. Pasak J. Pauliukienės, artimiausiais metais siekiama šias galimybes suteikti ir jaunesniems vaikams.
„Norime, kad jie išmoktų planuoti, kurti idėją, apskaičiuoti jos vertę, dirbti komandoje ir nebijoti klysti. Šiandienos vaikams neužtenka teorijos – jiems reikia erdvės, kurioje jie galėtų kurti prototipus, steigti mokomąsias įmones ir spręsti tikras problemas“, – sako progimnazijos vadovė.
Pažangą vertina lygindamiesi su pačiais savimi
Daugiau savarankiškumo mokiniai skatinami rodyti ir mokydamiesi. Nuo 2023 m. progimnazijoje veikia individualios pažangos stebėjimo sistema, kuri 2025 m. buvo suskaitmeninta. Mokyklos duomenimis, pernai 96 proc. mokinių reguliariai įsivertino savo mokymąsi.
„Kiekvienas mokinys, padedamas mokytojų, pats įsivertina savo gebėjimus, išsikelia tikslus, o trimestro pabaigoje juos peržiūri – kas pavyko, kur kilo sunkumų ir ką reikėtų daryti toliau. Kai vaikas pats pasako: „Šį mėnesį mano tikslas – pagerinti teksto suvokimą“, jis pradeda mokytis dėl savęs, o ne vien dėl mokytojo ar tėvų. Man svarbu, kad mokinys gebėtų atsakyti į tris klausimus: kur esu, kur noriu nueiti ir ką turiu padaryti, kad ten atsidurčiau? Todėl pirmiausia skatiname jį lyginti save su savimi vakar, o ne su klasės draugu“, – aiškina J. Pauliukienė.
Direktorės teigimu, vien pažangos įsivertinimo neužtenka – mokykla turi sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui tobulėti pagal jo poreikius. Todėl didelį mokymosi potencialą turintiems vaikams įkurta Gabiųjų akademija, 1–8 klasių mokiniams veikia konsultaciniai centrai, o 5–8 klasių – namų darbų ruošos centrai. Sprendžiant, kokios pagalbos reikia mokiniams, analizuojami ir jų pasiekimų, lankomumo bei savijautos duomenys.
J. Pauliukienė pateikia pavyzdį: „Išanalizavę penktų klasių mokinių rezultatus pastebėjome, kad pereinant į penktą klasę jų pasiekimai svyruoja. Todėl peržiūrėjome konsultacijų tvarkaraščius, sustiprinome pagalbos mokiniui specialistų dalyvavimą pamokose. Duomenys mums vertingi tik tada, kai po jų seka konkretus sprendimas“, – pabrėžia direktorė.
Aukšti rezultatai ir mokytojų bendradarbiavimas
Greta individualios mokinių pažangos progimnazijoje stebimi ir bendri ugdymo rezultatai. Pagal ketvirtų ir aštuntų klasių nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) rezultatus Kauno Martyno Mažvydo progimnazija yra tarp stipriausių šalyje. Mokykla taip pat yra pelniusi aukščiausio lygio Europos STEM mokyklos ekspertės įvertinimą, o už tvarumo iniciatyvas 2025 m. apdovanota „Trimis tvarumo bruknėmis“. Be to, nuo 2022 iki 2026 m. mokinių skaičius mokykloje išaugo 158-iais vaikais.
J. Pauliukienė šiuos pasiekimus pirmiausia sieja su nuosekliu mokyklos bendruomenės darbu. Jos teigimu, įgyvendinant tiek skirtingų iniciatyvų itin svarbu, kad mokytojai galėtų mokytis vieni iš kitų ir dalytis sukaupta patirtimi.
„Džiaugiuosi, kad mūsų rezultatai nėra atsitiktinės pergalės, o nuoseklaus darbo pasekmė. Prie jų labiausiai prisidėjo nuoseklus darbas su mokytojais, jų motyvacijos stiprinimas ir nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas. Taikome kolegialų mokymąsi: mokytojai stebi vieni kitų pamokas, o jas aptardami pagal metodą „Dvi žvaigždės ir vienas linkėjimas“ įvardija, kas pavyko ir ką būtų galima patobulinti. Turime ir vidinę platformą „MMM – Mažvydo mokytojai mokosi“, kurioje dalijamės per mokymus įgytomis žiniomis“, – pasakoja direktorė.
Stiprios komandos pastangų ne visada pakanka
Nors nemažai pokyčių progimnazija gali įgyvendinti pati, J. Pauliukienės teigimu, daliai iššūkių įveikti reikia platesnių švietimo sistemos sprendimų. Direktorė išskiria stabilesnio finansavimo, pagalbos specialistų prieinamumo ir mažesnės administracinės naštos poreikį. Tačiau ypatingą dėmesį ji skiria pasitikėjimui mokytojais ir mokyklų vadovais.
„Lengva sukurti naują tvarką, formą ar rodiklį, tačiau daug sunkiau kurti aplinką, kurioje mokytojas gali eksperimentuoti, mokytis iš nesėkmių ir ieškoti geresnių sprendimų. Lietuvos švietime turime daug kūrybingų, iniciatyvių mokytojų ir mokyklų, kurios nelaukia idealių sąlygų – pačios imasi pokyčių. Reikia jomis labiau pasitikėti, suteikti galimybių veikti ir užtikrinti reikalingą pagalbą“, – įsitikinusi J. Pauliukienė.
Dalytis patirtimi ir mokytis iš kolegų direktorė siekia ir organizacijų „Švietimas #1“ bei „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuotame Švietimo vadovų klube. Čia ji tikisi atvirų diskusijų, naujų idėjų ir galimybės pasidalyti ilgamete vadovavimo, mokyklų vertinimo bei mentorystės patirtimi.
Pasak J. Pauliukienės, kad ir kiek patirties būtų sukaupęs mokyklos vadovas, poreikis mokytis ir keistis niekur nedingsta.
„Švietime niekada nebūna taip, kad gali pasakyti: „Viskas, baigiau.“ Vaikai keičiasi, pasaulis keičiasi, technologijos keičiasi, todėl turi keistis ir mokykla. Vadovas neturi būti žmogus, kuris visada žino atsakymą. Jis turi padėti kitiems patikėti, kad atsakymą galima atrasti kartu“, – apibendrina J. Pauliukienė.
