Druskininkų mokyklos vadovė: reikia pereiti nuo atitikimo standartui iki kiekvieno vaiko augimo

Už visų inicijuotų pokyčių slypi asmeninė vadovės laikysena – tikėjimas, kad mokykla pirmiausia yra žmonės ir jų santykiai. Toks požiūris atsirado ne per vieną dieną, o lydėjo ją nuo pirmųjų žingsnių švietime.

„Paauglystėje apie darbą mokykloje niekada nesvajojau. Norėjosi ieškoti kitų kelių – istorijos, literatūros, kultūros tyrinėjimų. Bet kai pirmą kartą atsistojau prieš klasę kaip lietuvių kalbos mokytoja, supratau: esu savo vietoje. Nuo to laiko švietimas tapo ne tik profesiniu keliu, bet ir mano vertybiniu pasirinkimu – kurti tokią mokyklą, kurioje kiekvienam būtų gera būti ir augti“, – sako J. Petkevičienė.

Per savo karjerą ji išbandė įvairias roles, nuo mokytojos ir pavaduotojos ugdymui keliose Alytaus mokyklose iki penkerių metų patirties vadovaujant Alytaus Senamiesčio pradinei mokyklai, dar vadinamai „Senamiestuku“. Būtent ten ji atrado, kaip nuosekliai telkti bendruomenę, stiprinti pasitikėjimą ir kurti ilgalaikius pokyčius.

„Didžiausias mano laimėjimas nėra projektai ar dokumentai, o žmonės. Tikrasis pokytis gimsta tada, kai keičiasi nuostatos, kai mokytojų komanda įgyja drąsos – ne tik kalbėti apie naujoves, bet ir jas išbandyti, prisiimti riziką, ieškoti kitokio ugdymo kelio, kad pasiektume kiekvieno vaiko širdį“, – pabrėžia J. Petkevičienė.

„Senamiestuko“ bendruomenėje direktorės vadovavimo metais atsirado praktinis įtraukties suvokimas, mokytojai drąsiau eksperimentavo su metodais, ėmėsi bendradarbiauti tarpusavyje.

„Džiaugiuosi, kad mūsų komanda išmoko ne tik kalbėti apie įtrauktį, bet ir ją taikyti kasdien – klasėje, pertraukose, bendrose veiklose. Mokytojai tampa labiau įsiklausantys į vaikų poreikius, drąsiau eksperimentuoja su metodais. O svarbiausia – jie pradeda matyti, kad įvairovė nėra kliūtis, o galimybė auginti ir save, ir vaikus“, – sako direktorė.

Naujas etapas Druskininkuose

Nuo šių metų birželio pradėjusi vadovauti „Atgimimo“ mokyklai Druskininkuose, J. Petkevičienė atsinešė šią patirtį ir kartu su nauja bendruomene pradėjo ieškoti savo kelio. Nauji mokslo metai čia startavo su šūkiu „Atgimti kiekvieną dieną augimui“ – tai kryptis, apimanti tiek ugdymo programas, tiek kasdienius santykius.

„Naujus mokslo metus pradėjome ne įprastomis pamokomis, o „Vertybių dienomis“, kurios pakvietė mokinius ir mokytojus kalbėtis apie pasitikėjimą, pagarbą, bendruomeniškumą. Kartu startavo Visos dienos mokyklos projektas, pradėjome įgyvendinti ir „Lietuvos Junior Achievement“ antreprenerystės bei finansinio raštingumo programas. Man tai labai svarbu, nes tikiu, kad tik tada, kai mokykloje gera būti, kai vaikas jaučiasi priimtas, o mokytojas – vertinamas ir palaikomas, galime kalbėti apie tvarius rezultatus“, – pabrėžia J. Petkevičienė.

Vadovo stiprybė – išklausyti ir įtraukti

Vis dėlto, vadovo darbas nėra vien sėkmės istorijos. J. Petkevičienė pripažįsta, kad didžiausi iššūkiai kyla iš žmonių – kaip išlaikyti pasitikėjimą, kai bendruomenę slegia nuovargis, kaip susitarti dėl skirtingų tėvų ar mokytojų lūkesčių. Tokiose situacijose svarbiausia ne ieškoti vieno teisingo sprendimo, o išlaikyti kryptį ir telkti komandą.

„Vadovo stiprybė nėra gebėjimas viską padaryti vienam, o gebėjimas išklausyti, įtraukti ir išlaikyti aiškią kryptį. Jei bendruomenė mato, kad žodžiai sutampa su veiksmais, net ir sunkiausi sprendimai tampa priimtinesni“, – sako J. Petkevičienė.

Vadovė priduria, kad mokyklos lyderystė remiasi pasitikėjimu ir nuoseklumu. Žodžiai ir veiksmai turi sutapti, tik tada gimsta pagarba, be kurios neįmanomas bendras darbas.

„Mane dažnai lydi F. Cardelle mintis: „Jei darau tai, ką sakau, mano žodžiai yra vertingi ir prasmingi. Jei jūs patikėsite tuo, ką sakau ir darau – pelnysiu jūsų pagarbą. Jūs seksite paskui mane, o aš seksiu paskui jus.“ Tai nuolat primena, kad vadovo galia kyla ne iš pareigybės, o iš pasitikėjimo“, – savo požiūriu dalijasi direktorė.

Norėdama neprarasti platesnio matymo ir turėti erdvės augti, J. Petkevičienė šiemet prisijungė prie Švietimo vadovų klubo, kurį įkūrė „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“. Ji neslepia, kad mokyklos vadovo darbas dažnai kupinas ne tik atsakomybės, bet ir vienišumo – kasdien tenka priimti sprendimus, darančius įtaką visai bendruomenei. Todėl tokia erdvė jai atrodo itin reikalinga.

„Prie klubo prisijungiau todėl, kad tikiu bendrystės galia. Čia susitinka skirtingų miestų, skirtingų mokyklų vadovai, bet mus jungia bendras tikslas – kurti geresnį švietimą. Didžiausią vertę matau galimybėje atvirai kalbėti apie iššūkius, dalintis patirtimi, pasitikrinti mintis su tais, kurie patys gyvena panašiais išbandymais. Čia jaučiu atvirumą, palaikymą, daug idėjų ir tikėjimą, kad kartu galime daugiau“, – sako direktorė.

Švietimo ateitis – kryptis ir žmonės

Paklausta apie švietimo kokybės gerinimą Lietuvoje, J. Petkevičienė pabrėžia, kad pavienės iniciatyvos svarbios, tačiau be aiškios ir ilgalaikės valstybės krypties pokytis bus trapus.

„Lietuvos švietimui labiausiai reikia aiškios ir ilgalaikės krypties, kuri peržengtų politinius ciklus ir leistų mokykloms nuosekliai augti. Turime daug kūrybingų mokytojų, smalsių vaikų, iniciatyvių bendruomenių, bet trūksta sistemos, kuri juos visus palaikytų ir įgalintų. Turime pereiti nuo „atitikimo standartui“ prie „kiekvieno vaiko augimo“ – tai reiškia personalizuotą mokymąsi, stiprią mokytojų paramos sistemą ir daugiau tikro bendradarbiavimo tarp institucijų. Tik tada, kai kiekvienas vaikas jausis saugus ir svarbus, o mokytojas – vertinamas ir palaikomas, galėsime drąsiai sakyti, kad Lietuvos švietimas eina pirmyn Europoje“, – įsitikinusi direktorė.

Vis dėlto, anot J. Petkevičienės, šiandien Lietuvos švietime jau galima matyti daug viltingų ženklų – stiprėja emocinė kultūra, įtrauktis tampa realia praktika, pedagogai drąsiau imasi lyderystės, modernėja erdvės, atviros kūrybai ir bendradarbiavimui. Tačiau svarbiausia, jos įsitikinimu, visada buvo ir bus žmonės.

„Mūsų tikroji stiprybė – žmonės: kūrybingi, smalsūs, drąsūs bandyti nauja. Tai tvirtas pagrindas nuosekliam šuoliui pirmyn. Ir būtent todėl linkiu visiems, svarstantiems apie mokytojo ar vadovo kelią, drąsos tikėti savimi ir vaikais. Švietimas nėra lengvas kelias, bet jis kupinas prasmės. Jei tiki vaikais, jų ateitimi ir nori kurti prasmingą pokytį, ši profesija suteiks daugiau, nei pats galėjai tikėtis“, – sako J. Petkevičienė.