Estija ruošiasi antrai revoliucijai: šuolį į naują erą pradeda nuo mokyklų

Šį rudenį startuojanti Estijos nacionalinė dirbtinio intelekto (DI) programa „DI šuolis“ (est. TI Hupe“), skirta integruoti DI į mokymosi procesą visoje šalyje. Tai pirmasis tokio masto projektas pasaulyje. Jis vykdomas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu, prie jo prisideda ir viena didžiausių DI įmonių pasaulyje „OpenAI“, kuri sukūrė visuomenei jau gerai žinomą „ChatGPT“ įrankį.

„Estija supranta, kad DI išmanymas netrukus bus toks pat svarbus kaip gebėjimas naudotis kompiuteriu. Tai taps baziniu produktyvumo įgūdžiu visoms profesijoms. Todėl valstybė su „DI šuolio“ projektu investuoja ne tik į dabartį, bet ir į šalies ateitį“, – pabrėžia Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.

Nuo rugsėjo pirmoji 20 tūkst. dešimtokų ir vienuoliktokų grupė gavo galimybę naudotis DI programomis, o 3000 mokytojų – apmokymus, kaip jas geriausiai taikyti mokymo procese. Kitais mokslo metais „DI šuolis“ bus išplėstas į profesines mokyklas ir naujas dešimtąsias klases, įtraukiant dar 38 tūkst. mokinių ir 2000 mokytojų.

Iki 2027 m. pavasario pirmieji „DI šuolio“ dalyviai baigs mokyklą. Bendrai projektas tiesiogiai apims beveik 58 tūkst. mokinių ir 5 tūkst. mokytojų. Programos sėkmė bus matuojama etapais – pirmiausia stebint mokyklų ir mokytojų įsitraukimą, vėliau vertinant įgūdžių pokytį ir švietimo efektyvumą.

Bandys pakartoti „Tigro šuolio“ sėkmę

Estija jau yra išbandžiusi tokį valstybės masto švietimo eksperimentą. 1996-aisiais pradėta „Tigro šuolio“ (est. „Tiigrihüpe“) programa iki 2001 m. suteikė mokykloms internetą, kompiuterius bei pedagogų apmokymus. Tai tapo Estijos skaitmeninės valstybės koncepcijos, žinomos kaip „e-Estonia“, pagrindu. Pagal technologijų startuolių skaičių, Estija šiandien pirmauja Europoje.

„Negana to, vos 1,3 mln. gyventojų turinti Estija jau yra išauginusi bent 10 „vienaragių“ – tai yra, technologijų verslų, vertinamų daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Daugelis Estijos dabartinių „vienaragių“ įkūrėjų užaugo būtent su „Tigro šuolio“ programa. Jeigu „DI šuolis“ bus toks pat sėkmingas, Estija gali tikėtis naujos startuolių bangos“, – sako L. Masiliauskaitė.

Ateičiai paruošti žmonės

Svarbiausia Estijos „DI šuolio“ potenciali nauda – ateičiai pasiruošusi darbo jėga. 2025 m. paskelbtas ES tyrimas rodo, kad jau dabar 26 proc. darbo jėgos naudojasi DI įrankiais savo darbe. Tyrimų bendrovės „McKinsey“ skaičiavimu, iki 2030 m. dėl automatizacijos reikės perkvalifikuoti 96 mln. žmonių.

„DI projektu Estija iš esmės sako, kad kiekvienas jaunas žmogus turi išmanyti DI taip pat, kaip skaičiuoti ar rašyti. Sistemingai įgyvendindama pokyčius Estija užtikrins, kad visi žmonės įgytų ateities darbo rinkai kritiškai svarbių įgūdžių. Tokiu būdu ne tik aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės bus pasirengę technologijų permainoms, bet ir visa darbo jėga“, – sako L. Masiliauskaitė.

Darbuotojų paruošimas ateičiai savo ruožtu suteiks Estijai didesnį konkurencinį pranašumą tarptautinėje erdvėje.

„Užsienio bendrovės investicijoms mieliau rinksis tą šalį, kur visi moka naudotis naujausiomis technologijomis. Svarbu pažymėti, kad DI išmanymas leidžia dirbti efektyviau ne tik IT srityje, bet ir tradicinėse šakose – nuo žemės ūkio iki logistikos“, – sako L. Masiliauskaitė.

Mažesnė socialinė atskirtis ir stipresnė demokratija

„DI šuolio“ programa gali padėti spręsti ir socialines problemas. Estai šia programa siekia, kad DI įgūdžiai būti prieinami visiems mokiniams: nepriklausomai nuo socialinių sąlygų visi vaikai gaus prieigą prie tų pačių priemonių. Tai labai svarbu siekiant išvengti atotrūkio tarp regionų.

„Be to, DI principus išmananti visuomenė yra atsparesnė manipuliacijai, dezinformacijai ar automatizuotai propagandai. Kitaip tariant, DI šuolis stiprina ne tik darbo rinką, bet ir demokratiją“, – pabrėžia L. Masiliauskaitė.

Galiausiai – „DI šuolis“ padės estams išlaikyti aukštą švietimo kokybę, pažymi „Švietimas #1” vadovė.

„Estija pagal tarptautinį mokinių gebėjimų PISA tyrimą jau yra pirmoje vietoje Europoje. DI įrankių taikymas, tikėtina, padės šią poziciją išlaikyti. Estai siekia pakeisti pedagoginę kultūrą: nuo pasyvaus technologijų naudojimo pereiti prie aktyvaus kūrimo. Ir svarbiausia – pereiti nuo seno mokymosi modelio, kuomet stengiamasi informaciją tiesiog įsiminti, pakartoti ir pritaikyti, prie aukštesnių kognityvinių gebėjimų“, – sako L. Masiliauskaitė.

Pamokos Lietuvai

„Švietimas #1“ vadovė pažymi, kad Lietuvos švietime DI taip pat nėra svetimas. Mokyklose gausėja DI projektų, inicijuojamų tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus, tiek pačių mokyklų.

„Tokios iniciatyvos tikrai naudingos: jos, pavyzdžiui, padeda vaikams išmokti kūrybiškai taikyti DI, palengvina mokytojų darbą, leidžia mokyklai geriau suprasti individualius vaikų poreikius. Tačiau iš Estijos galėtume pasimokyti nuoseklios, ambicingos krypties nacionaliniu mastu ir nuolatinio progreso vertinimo. Tik taip galima užtikrinti, kad visi iki vieno Lietuvos vaiko įgis ateičiai reikalingų įgūdžių, mažės socialinė nelygybė bei augs šalies konkurencingumas“, – sako L. Masiliauskaitė.