Kaip brandos egzaminų sesija atrodo geriausiose švietimo sistemose Europoje?

Brandos egzaminų sesija Lietuvoje jau pasibaigė, bet aistros – dar ne. Kaip ir kasmet, iš visuomenės kyla tie patys klausimai. Ar tikrai tai teisingiausias būdas įvertinti mokinio kelią? Ar visa mokykla turi suktis tik apie pasiruošimą egzaminams? Atsakymų į šiuos klausimus galima ieškoti šalyse, kurių švietimo sistemos yra geriausios Europoje.

„Lietuvos švietimo sistemoje brandos egzaminai tampa svarbiausiu mokinio ugdymo įvertinimu. Tačiau jų nepavyksta suorganizuoti sklandžiai, o švietimo bendruomenė nuolat kritikuoja už visoje ugdymo sistemoje egzaminams skiriamą neproporcingai didelį dėmesį. Dėl to, jei norime kokybės augimo ir turėti geriausią švietimo sistemą Europoje, reikia pasižiūrėti, kuo skiriasi žinių vertinimas Lietuvoje ir šalyse, kurios pirmauja“, – sako Laura Masiliauskaitė, ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.

Estija: kokybiškos užduotys ir praktiniai patikrinimai

Pagal tarptautinius mokinių raštingumo testo PISA rezultatus, Estija yra stipriausia švietimo sistema Europoje. Vis dėlto jos egzaminų sistema neatrodo labai išsiskirianti nuo Lietuvos.

Estijoje mokiniai laiko tris privalomus egzaminus – estų kalbos, matematikos ir užsienio kalbos. Taip pat, norint gauti mokyklos baigimo diplomą, mokiniai turi atlikti pačios mokyklos organizuojamą žinių patikrinimą ir praktinį darbą. Mokyklos sprendimu, tai gali būti savarankiški tyrimai, kūrybiniai darbai, praktinės veiklos ar kitos formos studijų rezultatai, kurie rodo mokinio gebėjimus taikyti žinias praktikoje.

Visi egzaminai vyksta tuo pačiu metu visoje šalyje – įprastai gegužę ir birželį. Užduotys vertinamos centralizuotai, o rezultatai pateikiami šimtabalėje sistemoje.

Įdomu tai, kad Estija pati organizuoja tik anglų egzaminą. Mokiniai, norėdami laikyti vokiečių, rusų ar prancūzų kalbų egzaminus, vietoj valstybinio patikrinimo laiko tarptautiniu mastu pripažįstamus kalbos sertifikatus. Taip ne tik taupomi šalies resursai, bet ir užtikrinamas tikslesnis kalbos mokėjimo patikrinimas.

Estijos egzaminų sistemos stiprybės – kokybiškos užduotys ir aiški struktūra. Kita vertus, kadangi šių egzaminų rezultatai svarbūs stojant į universitetus, spaudimas mokiniams, kaip ir Lietuvoje, vis tiek išlieka didelis. Be to, užduotys dažnai neatveria erdvės kūrybiškumui, kuris šiuolaikiniame pasaulyje vis svarbesnis.

Airija: skirtingi keliai skirtingiems mokiniams

Visai kitokį požiūrį siūlo Airija, užimanti antrą vietą tarp Europos šalių pagal PISA reitingą. Ten egzaminų sistema labiau pritaikyta skirtingiems mokinių poreikiams. Baigdami vidurinę mokyklą, mokiniai gali rinktis kelis egzaminų kelius. Vienas jų – klasikinis akademinis formatas, kitas – labiau praktinis, orientuotas į profesinius įgūdžius. Trečias – skirtas tiems, kurie dažniausiai nesiekia studijų universitete.

Airijoje egzaminai taip pat lemia priėmimą į aukštąsias mokyklas, o jų vertinimas vykdomas anonimiškai ir centralizuotai. Egzaminų užduotys gali būti labai įvairios – tiek teorinės, tiek praktinės, – o egzamino trukmė gali siekti net penkias valandas. Dažniausiai laikomi dalykai yra anglų kalba, matematika ir airių kalba, tačiau mokiniai turi daug lankstumo renkantis, kas jiems svarbiausia.

Airijos sistema įdomi tuo, kad siūlo skirtingus kelius skirtingiems mokiniams. Tai leidžia ne visus sprausti į tą pačią formą – mokiniai gali rinktis tarp akademinio ir profesinio kelio. Tokiu lankstumu Lietuvos egzaminų sistema nepasižymi.

Šveicarija: decentralizuota sistema ir specializuotos gimnazijos

Dar kitokį modelį siūlo Šveicarija, kuri pagal PISA reitingą yra trečia geriausia švietimo sistema Europoje. Tai federacinė valstybė, kurioje švietimas yra kantonų atsakomybėje. Kiekvienas kantonas pats sprendžia, kaip organizuoti ir vertinti brandos egzaminus (vadinamus Matura), tačiau diplomai pripažįstami visoje šalyje.

Mokiniai mokosi specializuotose gimnazijose – nuo gamtos mokslų iki meno ar sporto krypties. O baigę gimnaziją mokiniai laiko egzaminus, kurių turinys priklauso nuo pasirinktos mokslų srities ir regiono. Vertinimą atlieka kantonų komisijos.

Šveicarijos švietimo sistema įdomi tuo, kad ji remiasi pasitikėjimu regionais – kiekvienas kantonas turi galimybę kurti savo egzaminų sistemą, bet visi diplomai pripažįstami nacionaliniu lygiu. Tai leidžia geriau prisitaikyti prie vietinių poreikių ir užtikrina, kad ugdymas iš tiesų atspindėtų mokinių kontekstą. Tuo pačiu tai rodo, kad aukšta kokybė įmanoma ne per centralizaciją, o per aiškius standartus ir pasitikėjimą švietimo bendruomene.

Esmė slypi ne egzamine

Estijos, Airijos ir Šveicarijos pavyzdžiai rodo, kad nepaisant vienodai aukštų tarptautinių rezultatų, nacionaliniu lygmeniu mokinių pasiekimai vertinami skirtingai. Pasak L. Masiliauskaitės, tai sufleruoja, kad švietimo sistemos sėkmė glūdi ne egzaminų sesijos formoje, o visoje ugdymo ekosistemoje.

„Tikiu, kad Lietuvos švietimo sistemos kokybė augtų sparčiau, jeigu perkeltume dėmesio centrą nuo egzaminų rezultatų prie paties ugdymo proceso ir kitų svarbių švietimo sistemos dalių, kaip mokyklų vadovų lyderystės stiprinimas, švietimo duomenų susisteminimas ir atvėrimas, įgalinimas mokykloms ir savivaldybėms išbandyti naujus ugdymo modelius. Tik stiprindami kasdienį ugdymą, skatindami inovacijas ir suteikdami daugiau laisvės mokykloms, galėsime kalbėti apie ilgalaikę švietimo kokybę, kurios nepamatuosi vien egzaminų balais“, – sako L. Masiliauskaitė.