Kaip mažo miestelio mokykla gali tapti pavyzdžiu kitiems: Žemaičių Naumiesčio gimnazijos vadovės patirtis

Į švietimą I. Kirkickienė atėjo paprastu, bet nuosekliu keliu. Studijuodama neakivaizdiniu būdu I. Kirkickienė dirbo mokyklos raštvede, o baigusi studijas pradėjo dirbti istorijos ir geografijos mokytoja Šilutės r. Vilkyčių pagrindinėje mokykloje, kurioje anksčiau mokėsi pati. Pastūmėta šeimos narių ir kolegų, ji ryžosi dalyvauti konkurse mokyklos vadovo pareigoms užimti ir jį laimėjo.

„Vadovauti pradėjau be jokios vadybinės patirties – tiesiai iš mokytojos pareigų. Pirmieji vadovavimo metai buvo tikrai sunkūs, mokiausi pati, mokėsi ir mano komanda, kuri mane pažinojo seniai – tai buvo mano kolegos mokytojai ir net keli buvę mano pačios mokytojai. Tai ir didinga, ir labai sunku. Buvo visko: ir vaidmenų paieškų, ir konfliktų, ir tikrai stiprių bendrystės akimirkų“, – prisimena direktorė.

Pati I. Kirkickienė savo pirmąją vadybinę patirtį vadina eksperimentine, nes, anot jos, buvo tarsi tyrinėtoja, kurios idėjomis komanda patikėjo.

„Tiesiog atėjo diena, kai gyvenimas sudėliojo kitas kryptis švietime ir dalyvavau Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos vadovo pareigų konkurse. Jau ketverius metus vadovauju šiai mokyklai. Pradėjus vadovauti gimnazijai buvo labai nedrąsu, tačiau smalsu. Darbas su žmonėmis nenuobodus, kasdien vis kitoks, vadovas turi veikti kartu su komanda, jausti komandos „pulsą“, – pasakoja ji.

Visi šie etapai, pasak I. Kirkickienės, išmokė aiškiai suprasti, kas vadovui iš tikrųjų svarbiausia. Ji tvirtina, kad kolegos puikiai žino, jog ji nemėgsta sąvokos „bosas“, nes ši visiškai neapibūdina vadovės požiūrio į darbą.

„Man svarbiausia yra komandos pasitikėjimas ir sutelktumas, einant nusimatytos vizijos link, kai užgriūva rūpesčiai ar ateina pokyčiai. Būnant vadovu svarbu gebėti atsirinkti, kas svarbu ir tikrai reikšminga, veikti iš širdies visa savo esybe, nes jeigu sugebėsime taip dirbti, sugebėsime ir kiekvienam parodyti jo prasmę veikti komandoje“, – teigia direktorė.

Projektai, partnerystės ir pokyčiai gimnazijos kasdienybėje

Nors Žemaičių Naumiesčio gimnazija veikia nedideliame miestelyje, jos veiklų spektras gerokai platesnis nei įprasta tokio dydžio mokykloms – čia nuosekliai vystomi tiek tarptautiniai, tiek vietos iniciatyvų projektai, yra glaudus ryšys su vietos bendruomene, įstaigomis ir organizacijomis.

Gimnazijoje aktyviai vykdomi „eTwinning“ ir „Erasmus+“ projektai, orientuoti į patirtinį ir įtraukųjį mokymąsi. Be tarptautinių veiklų, bendruomenė daug dėmesio skiria sveikatai bei tvarumui: mokykla turi Sveikatą stiprinančios ir Aktyvios mokyklos statusą, o nacionaliniame „Tvari mokykla 2030“ vertinime pelnė pirmos pakopos „Tvarumo bruknę“.

„Sudėtingas, bet itin vertingas žingsnis buvo patiems organizuoti maitinimą – mūsų rajone buvome dvi gimnazijos, kurios atsisakėme pirkti maitinimo paslaugas, nutarėme, kad maitinsime patys. Dėkingi esame Šilutės rajono savivaldybės vadovams už tokios iniciatyvos palaikymą“, – teigia direktorė.

Be to, mokykla plečia partnerystes ir įsitraukė į tiriamąją veiklą: trys mokytojai dalyvaus tyrime, kuriame bus išbandoma „Learnlab“ platforma kartu su Lietuvos (Klaipėdos universiteto) ir Norvegijos tyrėjais. Greta to gimnazija jau rengiasi Visos dienos mokyklos modeliui – dalis reikalingos infrastruktūros įsigyta, o startą tikimasi duoti 2026 m. rudenį.

„Vis dėlto didžiausią indėlį mokykloje pajutome įgyvendinę projektą pagal Tūkstantmečio mokyklų II (TŪM) programą. Jo metu buvau rajono programos kūrybinės komandos narė, kuruojanti lyderystės sritį. Mokykloje buvo įkurtas lyderystės centras, suorganizuoti mokymai vadovams, pavaduotojams, mokymai pedagogams išbandant Pamokos studijos metodą, vyko stažuotė Panevėžyje, karjeros dienos, forumai, praktikumai ir konferencijos. TŪM programos dėka mūsų gimnazijos mokiniai turi geresnes sąlygas tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti, nes įkurtos integralios kūrybinės STEAM dirbtuvės – o iki tol mūsų gimnazija neturėjo net paprastos laboratorijos“, – pabrėžia I. Kirkickienė.

Mokinių lyderystė ir bendruomeniškumas

Nors projektai padeda kurti turiningesnę mokyklos aplinką, tikroji gimnazijos stiprybė atsiskleidžia kasdien – per mokinių įsitraukimą ir vidinę bendruomenės kultūrą.

Kaip vieną svarbiausių gimnazijos atramų I. Kirkickienė įvardija ypač stiprią mokinių savivaldą. Mokiniai aktyviai dalyvauja gimnazijos valdyme ir sprendimų priėmime, savanoriauja, organizuoja ir prisideda prie socialinių–pilietinių akcijų bei vietos bendruomenės veiklų. Anot direktorės, tai padeda jiems aiškiau suvokti lyderio vaidmenį, prisiimti atsakomybę ir veikti bendrystėje.

„Taip pat gimnazijoje stiprūs sportiniai pasiekimai – kasmet turime futbolo ir tinklinio varžybų prizinių vietų ne tik rajono, bet ir šalies lygmeniu. Mokiniai aktyviai įsitraukia į rankų lenkimo, šaškių varžybas, tikimės bendruomenę įtraukti ir į šachmatų žaidimą“, – sako direktorė.

Be to, Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje daug dėmesio skiriama mokinių pasiekimų gerinimui per aiškų ir kokybišką komunikacijos srautų valdymą.

„Turime trišalius pokalbius, tobuliname mokinio asmeninės pažangos matavimo įrankį. Vis dėlto dar turime daug nuveikti siekdami aukštesnių pasiekimų ir kurdami dar saugesnes bei palankesnes sąlygas mokiniams mokytis, o pedagogams dirbti“, – teigia I. Kirkickienė.

Kaip direktorė tvarkosi su krizėmis ir pedagogų trūkumu

Mokyklos vadovės darbe netrūksta džiuginančių pasiekimų, tačiau jis kupinas ir įvairių iššūkių. I. Kirkickienė pasakoja pradėjusi vadovauti (Vilkyčių pagrindinei mokyklai) sudėtingu laikotarpiu – ekonominės krizės metu, kai sparčiai mažėjo mokinių skaičius, nes daugelis šeimų išvyko gyventi į užsienį, o mokyklos finansinės galimybės buvo ribotos. Vis dėlto šie iššūkiai suvienijo ir sutelkė bendruomenę.

„Turėjome tikslą išlikti aktyvi, matoma ir pokyčių nebijanti mokykla, tad ryžomės pirmieji visame rajone po savo stogu įkurti darželio grupes. Su komanda tyrėme poreikį, ieškojome rėmėjų, performavome etatus ir su dideliu verslo bei vietos bendruomenės indėliu įkūrėme pirmąją darželio grupę. Vėliau, augant poreikiui, pamečiui ir jau su savivaldybės finansiniu indėliu įkūrėme dar dvi grupes“, – pasakoja direktorė.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo I. Kirkickienė susiduria iki šiol – nuolat jaučiamas pedagogų trūkumas.

„Tik pradėjus dirbti Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje turėjome net 7 pedagogų trūkumą, kasmet jų trūksta bent 4. Nors mūsų rajone sudarytos sąlygos važiuoti į mažus miestelius, tačiau sunku užtikrinti mokytojų poreikį patenkinantį krūvį. Ieškome įvairių būdų, kaip užtikrinti ugdymo procesą dėl mokytojų trūkumo, gimnazijoje jau trečius metus informatiką III-IV gimnazijos klasėms mokytoja veda nuotoliniu būdu“, – teigia ji.

Vis dėlto mokykla ieško ir kitų sprendimų – anot I. Kirkickienės, naujiems ar jauniems pedagogams skiriami mokytojų mentoriai, kasmet priimama praktiką atliekančių studentų, o jauni specialistai aktyviai kviečiami prisijungti prie gimnazijos komandos.

Lietuvos švietimo pokyčiai ir vadovės žvilgsnis į ateitį

Paklausta, ko šiandien labiausiai reikia Lietuvos švietimui, kad jis taptų geriausiu Europoje, I. Kirkickienė pabrėžia, jog pirmiausia reikia tuo patikėti.

„O tam reikia, kad mes visi – vadovai, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai – susitelktume, palaikytume racionalius sprendimus ir prisiimtume atsakomybę už savo indėlį. Pasitikėtume pedagogų bendruomenės profesionalumu. Labai svarbi yra ir ilgalaikė strategija, kurios būtų laikomasi nepertraukiamai, o pokyčiai būtų pamatuoti, išbandyti ir tik tuomet laipsniškai taikomi visos šalies mastu“, – svarsto I. Kirkickienė.

Vis dėlto direktorė mato ir daug pozityvių pokyčių. Palyginus mokyklų situacijas prieš penkiolika metų ir dabar, anot jos, skirtumas – milžiniškas.

„Pas mus yra lankęsi kolegos iš Ispanijos, kurie buvo sužavėti mūsų galimybėmis ir kūrybiškumu. Jei anuomet gėrėjomės kitų šalių patirtimis, šiandien patys turime ko pasimokyti vieni iš kitų. Švietimo įstaigos modernios, ugdymo aplinkos atliepia šiandieninio vaiko poreikius, o projektų ir programų pasiūla tokia didelė, kad kartais jau tampame išrankūs. Vertinkime tai, ką turime“, – teigia ji.

Būtent mokymasis vieniems iš kitų, pasak I. Kirkickienės, yra vienas didžiausių resursų, todėl ji prisijungė prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.

„Buvimas su profesionalais ir kolegomis leidžia atsigauti, geriau matyti, kur esu ir kokiame kontekste dirbu, kur galiu augti ir kaip nešti daugiau naudos savo komandai. Džiaugiuosi, kad ne tik gaunu patirties, bet ir galiu būti naudinga kolegoms. Pirmieji susitikimai su klubo verslo partneriais mane labai praturtino – tai patirtys, kurias tikrai naudosiu savo darbe“, – sako direktorė.

Kalbėdama apie tuos, kurie svarsto karjerą švietime, ji pabrėžia, kad ši sritis atvira kūrybai ir drąsai.

„Darbas švietime – tai darbas su žmonėmis ir dėl žmonių. Į jį reikia eiti gal ir su nedidele baime, bet drąsiai. Čia daug kūrybiškumo ir inovacijų – tiek, kiek pats nori. Visada sakau: svajok iki dangaus. Jei būsimasis pedagogas turės tikslą kūrybiškai ugdyti vaiką ir veikti kartu su juo, dauguma vadovų tai palaikys. Patirtys būna įvairios, bet svarbiausia – kaip jas priimi ir perduodi toliau“, – teigia I. Kirkickienė.