Kauno „Saulės“ gimnazija – mokykla, kur lygtys nebaisios, o mokiniai grįžta tapę mokytojais

„Kiek save atsimenu, visuomet svajojau būti mokytoja ir sukurti mokykloje tokią aplinką, kurioje būtų gera būti“, – sako S. Drazdavičienė, švietimo srityje dirbanti jau daugiau nei du dešimtmečius.

Per šį laiką ji išbandė beveik visas grandis – buvo mokytoja, klasės auklėtoja, neformaliojo švietimo vadovė, pavaduotoja ugdymui, o vėliau – ir švietimo priežiūros darbuotoja. Toks kelias suformavo platų matymą, kuris jaučiamas ir jos gimnazijoje.

„Mane motyvuoja mentorystės galia, darbas su žmonėmis, jų grįžtamasis ryšys. Mokytojai tikisi aiškumo, todėl svarbu žinoti, kodėl mes tai darome, kas bus gerai, jei tai padarysime, ir kas iš to. Tas aiškumas – tai, kas įkvepia ir mane, ir komandą“, – kalba vadovė.

Vienas stipriausių jos vidinių variklių – tarptautinės patirtys. Kelionės į šalis, kurios pirmauja pasaulyje pagal mokymosi pasiekimus, tapo nuosekliu tyrimu, kaip mokyti giliau, prasmingiau ir sistemiškiau.

„Turiu ambicingą tikslą – susipažinti su šalių, kurių mokinių mokymosi pasiekimai aukščiausi pasaulyje, ugdymo proceso organizavimu. Pabuvota Singapūre, Japonijoje, Suomijoje, Izraelyje, Šveicarijoje. Ne tik susipažinau, bet ir siekiu pritaikyti tai mūsų gimnazijoje. Didžiausias skirtumas svetur – vyresnėse klasėse mokiniai ten mokosi mažiau dalykų, bet labai giliai. Tą verta perimti ir mums“, – sako S. Drazdavičienė.

Kai matematika tampa ne baubu, o įrankiu

Prieš dešimtmetį „Saulės“ gimnazijos bendruomenė susitarė – ugdymo prioritetai bus teikiami dviem kryptims.

„Su mokytojais nusprendėme, kad prioritetai ugdyme bus skiriami matematikai ir gamtos mokslams. Ir nesuklydome. Kartu su universitetų dėstytojais parengėme matematikos, IT, finansinio raštingumo programą, kuri, derinant su bendrojo ugdymo programa, davė stulbinančių rezultatų“, – sako vadovė.

Šio įdirbio rezultatai matomi ne tik brandos egzaminų suvestinėse, bet ir bendroje atmosferoje.

„Mūsų gimnazistams – „sauliokams“ – matematika nebaisi, o brandos egzaminų rezultatai mus kilsteli į efektyviausiai dirbančių Lietuvos mokyklų būrį. Tuo metu mokytojai – tai bendruomenė, kuria didžiuojuosi. Jie ne tik profesionalai, bet ir žmonės, kurie dalijasi žiniomis plačiai – pelnėme Metų švietėjų nominaciją, esame žinomi ir Kaune, ir už jo ribų“, – pasakoja S. Drazdavičienė.

Aktyvūs ir patys mokiniai – „Saulės“ gimnazijoje įsitvirtinęs pilietinis, kalbinis, kultūrinis, akademinis aktyvumas. Nuosekli tarptautiškumo kryptis leido suburti stiprią ugdymo bendruomenę bei plačiai mąstančius gimnazistus.

„Gimnazistai kartu su mokytojais dalyvauja tokiuose projektuose, kaip MEPA – paskutinius penkerius metus kasmet laimime kelionę į Strasbūrą, Europos Parlamentą. Erasmus+ projektai – tai kalbinių įgūdžių ir minkštųjų kompetencijų lavinimo patirtis tiek mokiniams, tiek mokytojams. Olimpiadų, įskaitant tarptautines, laimėjimai, konkursai – nuo dainos iki matematikos – rodo mokinių įsitraukimą ir mokytojų profesionalumą“, – vardija direktorė.

Žvilgsnis į ateitį

Mokytojų trūkumas – viena svarbiausių švietimo temų visoje Lietuvoje. S. Drazdavičienė pati stengiasi prisidėti prie šios problemos sprendimo.

„Per kiekvienas abiturientų išleistuves ištariu šiuos žodžius: „Jei gyvenimas jus nuves mokytojo keliu, sugrįžkite į savo mokyklą ir aš jums atversiu duris, nes čia dirbti gera“. Ir ką jūs manote? Gimnazijoje šiais mokslo metais jau dirba net 12 ją baigusių mokytojų“, – šypsosi S. Drazdavičienė.

Tokia praktika – dalis nuoseklios strategijos, kuriai gimnazijos vadovė skiria daug dėmesio. Jos tikslas yra stiprinti visą švietimo grandinę, o ne vieną jos etapą.

„Aš nebijau kelti sau šios užduoties ir ne vienerius metus esu VDU Švietimo akademijos lektorė, dėstau švietimo vadybos magistrantams personalo politikos formavimą. „Saulės“ gimnazija seniai tapo studentų praktikos vieta, kur „užauga“ mokytojai ar pagalbos mokiniui specialistai“, – sako S. Drazdavičienė.

Pokyčių reikia, bet ne bet kokių

Paklausta, kas galėtų iš esmės pagerinti Lietuvos švietimą, S. Drazdavičienė nedvejodama įvardija dvi kryptis.

„Du dalykai – tikslinga švietimo strategija ir mokyklos vadyba. Jeigu tu, kaip vadovas, sutarsi su mokytojais, kuriuo keliu eisite, kaip tą darysite ir kas iš to bus, pokytis realiai įmanomas“, – įsitikinusi ji.

S. Drazdavičienė pabrėžia, kad pozityvus požiūris ugdymo bendruomenėse veikia daug stipriau nei nuolatinis nepasitenkinimas. Mokyklų kultūrai reikia ne dramatizmo, o tikėjimo, nes pozityvių pokyčių ji jau dabar mato daug.

„Džiugina tai, kad mokyklos labai atsinaujina, gražėja aplinkos, steigiasi STEAM laboratorijos ir atsiranda didelė veiklų pasiūla, išeinama iš klasės ribų. IT dideliais žingsniais ateina į mokyklas, tam kad palengvintų mokomosios medžiagos įsisavinimą, sukurta daug skaitmeninio turinio, mokytojui belieka tik atsirinkti“, – vardija ji.

Vadovas turi būti ir lyderis, ir analitikas

Kad šie pokyčiai būtų tvarūs, labai svarbus ir vadovo vaidmuo. Vadovas, pasak S. Drazdavičienės, turi būti ir strategas, ir žmogus tarp žmonių.

„Šiai dienai labai svarbu požiūrio kampas. Pageidautina matyti pusiau pilną stiklinę, nei pusiau tuščią, t. y. būtina atitinkama dozė optimizmo. Ne mažiau svarbu kryptinga lyderystė, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Vienas tu esi niekas. Gali turėti begalę idėjų, planų, tikslų, bet jei bendruomenė tavim netikės, kas iš to? Ir paskutinis, pats neįdomiausias daugeliui dalykas, yra mokėjimas analizuoti duomenis. Vadovas turi matyti kelis metus į priekį, planuoti kelis metus į priekį, įvertinti mokytojų stygių ir mokinių skaičiaus pokyčius. Tuomet gali galvoti apie sėkmę“, – sako gimnazijos vadovė.

Būtent dėl noro nuolat augti ir mokytis, S. Drazdavičienė nusprendė prisijungti prie Švietimo vadovų klubo. Šią bendruomenę įkūrė organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“, o jos tikslas – neformaliai, bet intensyviai dalytis patirtimi tarp pažangiausių mokyklų vadovų ir semtis žinių iš verslo pasaulio.

Darbo, kuris keičia gyvenimus, duotybė

Mokytojo darbas, anot S. Drazdavičienės, nėra tik karjeros pasirinkimas. Tai – buvimas tam tikrame pasaulyje, su tam tikru jautrumu, energija.

„Esu giliai įsitikinusi, kad mokytojas – duotybė. Jei jaučiate, kad tai turite – tik pirmyn. Mokykloje jūs būsite visada čia ir dabar, su džiaugsmu ar nerimu, su meile ar liūdesiu, klasėje ar kelionėje, žodžiu, visada nenuobodžiai. Tai vieta, kurioje visada matai akivaizdų pokytį – kaip vaikas auga ir išeina į gyvenimą. O tu turi galimybę jį lydėti tikrai nelengvu augimo laikotarpiu“, – sako gimnazijos vadovė.