Kodėl vaikų mokymosi spragų nepastebime laiku?
Vyriausybei pasiūlius panaikinti PUPP slenkstį, pagal kurį dešimtokai turėtų surinkti bent keturis balus, kad galėtų tęsti mokslą 11-oje klasėje, prezidentas Gitanas Nausėda šį sprendimą vetavo ir pasiūlė slenksčio įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų rudens. Jei Seimas tam pritars, Lietuva turės dar trejus metus pasirengti. Tačiau ar per šį laiką bus sukurta tokia mokinių pažangos stebėjimo sistema, kuri leistų spragas pastebėti anksčiau nei 10 klasėje?
EKSPERTINIAI KOMENTARAI
8/3/20263 min read
Lietuvos mokyklos jau renka daug skirtingos informacijos apie mokinių pasiekimus – mokiniai vertinami pamokose, vyksta nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai. Tačiau skirtingais etapais sukaupti duomenys ne visada atskleidžia nuoseklų vaiko pažangos vaizdą. Dalis jų lieka atskirose sistemose ar mokytojų užrašuose, todėl sunku laiku pastebėti, kada vaikas susidūrė su mokymosi sunkumais ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia.
„Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė pabrėžia, kad vienas svarbiausių klausimų šiandien yra ne tai, ar Lietuvos švietimo sistema turi duomenų, bet ar geba juos susieti ir laiku panaudoti.
„Įsivaizduokime krepšinio rungtynes, kuriose komandos žaidžia visus keturis kėlinius ir renka taškus, bet švieslentėje nemato rezultato. Galutinį skirtumą jos sužino tik nuaidėjus sirenai, kai nieko pakeisti jau nebegalima. Panašiai nutinka ir švietime, kai išsamų vaiko mokymosi spragų vaizdą gauname tik per nacionalinį patikrinimą ar egzaminą. Individualizuota pažangos stebėjimo sistema leistų rezultatą stebėti nuolat – suprasti, kur vaikas stringa, kokios pagalbos ir kada jam reikia“, – sako L. Masiliauskaitė.
Estijos „Švietimo akis“ leidžia matyti visą sistemą
Kaip mokinių pažangos duomenys gali būti susieti ir panaudojami praktikoje, rodo Estijos pavyzdys. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA 2022 metų tyrimas, kuriuo vertinamos penkiolikmečių žinios ir gebėjimai, reikalingi sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, rodo, kad Estijos mokiniai yra pirmi Europoje, o Lietuvos – 20-oje vietoje. Tad Lietuvai dar yra kur pasitempti, jei siekiama priartėti prie geriausios švietimo sistemos Europoje rezultatų.
Viešai matoma Estijos švietimo duomenų sistemos dalis yra statistikos portalas „HaridusSilm“, lietuviškai – „Švietimo akis“. Jame skelbiami apibendrinti duomenys apie mokinių pasiekimus, mokytojus, švietimo įstaigas, skirtingas ugdymo pakopas, o vėliau ir buvusių moksleivių padėtį darbo rinkoje.
Viešą portalą papildo susietos sistemos. Nuo 2004 metų Estijoje veikianti EHIS kaupia duomenis apie mokinius, mokytojus, mokyklas, mokymo programas ir baigimo dokumentus. Estijos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, ji susieta su daugiau kaip 20 kitų informacinių sistemų, todėl mokykloms nereikia pakartotinai teikti dalies valstybės jau turimų duomenų.
Mokinių pasiekimams vertinti naudojama EIS sistema. Joje vyksta nacionaliniai testai ir egzaminai, o mokytojai gali naudoti parengtas užduotis arba kurti savo testus. Mokslo metų pradžioje atliekami pradinio lygio testai padeda įvertinti, kaip mokiniai įsisavino ankstesnes temas, ir nustatyti, kuriems vaikams reikia pagilinti žinias. Šie testai nėra skirti pažymiui rašyti. Jų tikslas – padėti mokytojui ir mokiniui geriau suprasti mokymosi poreikius, pastebėti spragas ir stiprinti žinias.
„Estijos patirtis rodo, kad nebūtina visko sudėti į vieną milžinišką platformą. Svarbiau, kad skirtingos sistemos tarpusavyje susikalbėtų, o mokytoją laiku pasiektų reikiama informacija apie vaiką. Mokyklos vadovai, mokytojai ir pagalbos specialistai turi reguliariai kartu analizuoti duomenis, susitarti dėl vaikui reikalingos pagalbos ir įvertinti jos rezultatą. Tam reikia bendram komandos darbui skirto laiko ir sistemos, padedančios duomenis paversti konkrečiais ugdymo sprendimais“, – sako L. Masiliauskaitė.
Lietuvoje duomenų daug, tačiau jie išsisklaidę
Estijos pavyzdys išryškina vieną svarbų Lietuvos sistemos trūkumą – informacija apie mokinio pažangą ne visada pasiekia kitą jo ugdymo etapą.
„Kai vaikas pereina iš pradinės mokyklos į progimnaziją ar iš progimnazijos į gimnaziją, nauji mokytojai ne visada gauna informaciją apie jo ankstesnę pažangą, mokymosi spragas ir jau taikytą pagalbą. Dėl to dalį sunkumų tenka nustatyti iš naujo, o vaikui reikalinga pagalba gali vėluoti“, – sako L. Masiliauskaitė.
Ne mažiau svarbus ir grįžtamasis ryšys po patikrinimų. Pasak L. Masiliauskaitės, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) dešimtokui parodo bendrą rezultatą, tačiau vien balo nepakanka norint suprasti, kokiose konkrečiose srityse mokiniui kilo sunkumų. Estijoje nacionalinių lygmens testų rezultatai pateikiami taip, kad mokinys ir su juo dirbantys mokytojai galėtų matyti, kurioms žinioms ar gebėjimams reikia daugiau dėmesio.
Duomenų apie mokinių pasiekimus Lietuvoje jau renkama nemažai, tačiau jie lieka skirtingose sistemose ir ne visada panaudojami nuosekliai vaiko pažangai stebėti. Pasak L. Masiliauskaitės, nauja sistema neturėtų tapti dar viena platforma, į kurią mokytojai rankomis suvestų jau turimą informaciją. Svarbiausia geriau panaudoti jau dabar renkamus duomenis – pateikti juos mokytojams patogiai ir aiškiai, kad jie galėtų laiku pastebėti vaiko pažangos pokyčius ir suteikti jam reikalingą pagalbą.
„Pažangos stebėjimo sistemos tikslas – ne tik laiku pastebėti mokymosi spragas, bet ir užtikrinti, kad vaikas sulauktų konkrečios pagalbos. Jei PUPP slenksčio įsigaliojimas būtų atidėtas iki 2029 metų, šį laiką turėtume išnaudoti tam, kad tokia praktika taptų ne pavienių mokyklų išimtimi, o visos sistemos dalimi“, – sako „Švietimas #1“ vadovė L. Masiliauskaitė.
