Nematoma gynyba: ar lietuviai moka atsispirti manipuliacijoms?
Valstybės saugumą lemia ne tik karinė parengtis, gynybos finansavimas ar strateginės infrastruktūros apsauga. Ne mažiau svarbu, ar visuomenė geba suprasti sudėtingą informaciją, įvertinti jos patikimumą ir atsispirti manipuliacijoms. Ką tyrimai atskleidžia apie Lietuvos gyventojų gebėjimus atpažinti klaidinančią informaciją ir ką galime daryti, kad būtume atsparesni propagandai?
EKSPERTINIAI KOMENTARAI
8/6/20264 min read
Socialiniai tinklai yra pagrindinė Rusijos propagandos sklaidos priemonė Lietuvoje, nurodoma 2026 m. Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Žvalgybos institucijų vertinimu, informacinėmis kampanijomis siekiama mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir NATO, kurstyti nesantaiką bei silpninti paramą Ukrainai. Priešiška informacija pritaikoma ir prie jaunų žmonių įpročių – skleidžiama trumpais vaizdo bei garso įrašais, memais ir kitu pramoginiu turiniu.
Tačiau Lietuva pagal visuomenės atsparumo dezinformacijai potencialą užima tik 15-ąją vietą iš 41 Europos šalies ir gerokai atsilieka nuo šeštoje vietoje esančios Estijos, rodo 2026 m. Europos medijų raštingumo indeksas.
Be to, Baltijos šalių kovos su informacijos sutrikimais centro (BECID) paskelbti pirminiai apklausos rezultatai rodo, kad beveik pusė iš maždaug 100 Lietuvoje apklaustų studentų netikrina internete rastos informacijos šaltinio, jeigu turinys jiems atrodo naudingas.
„Atsparumas dezinformacijai priklauso ne tik nuo to, ar žmogus yra girdėjęs apie informacines grėsmes. Svarbu, ar jis geba suprasti perskaitytą tekstą, palyginti kelis šaltinius, patikrinti argumentus ir atskirti faktą nuo nepagrįstos išvados. Kai socialiniuose tinkluose tikri faktai dažnai maišomi su klaidinančiais teiginiais, turime mokėti patikrinti šaltinį, palyginti informaciją ir atpažinti bandymus sukelti baimę arba supriešinti. Šių gebėjimų neįmanoma išugdyti per vieną dieną, jau prasidėjus krizei. Jie turi būti nuosekliai stiprinami mokykloje“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
Gebėjimų spragos silpnina atsparumą
Beveik pusei Lietuvos suaugusiųjų – 44 proc. – trūksta bent vieno iš svarbiausių kasdieniame gyvenime reikalingų gebėjimų. Tai gali būti gebėjimas suprasti tekstą, naudotis skaičiais ar spręsti problemas. Skaitymo sunkumų patiria beveik 4 iš 10 suaugusiųjų. 2022–2023 m. EBPO tyrimas parodė, kad 38 proc. 16–65 m. Lietuvos gyventojų pasiekė tik žemiausius skaitymo gebėjimų lygius. Šiems žmonėms gali būti sunku suprasti sudėtingesnį tekstą, palyginti jame pateiktą informaciją ar įvertinti, ar autoriaus išvada yra pagrįsta. Tyrime dalyvavusiose EBPO šalyse tokių žmonių vidutiniškai buvo gerokai mažiau – 26 proc.
„Informacinio karo sąlygomis gebėjimas suprasti ir palyginti informaciją yra itin svarbus. Klaidinančiose žinutėse tikri faktai gali būti pateikiami be konteksto arba naudojami nepagrįstoms išvadoms pagrįsti. Todėl žmogui, kuriam sunku palyginti šaltinius ir įvertinti argumentus, gali būti sunkiau atpažinti ir bandymus manipuliuoti“, – sako L. Masiliauskaitė.
Panašūs signalai matomi ir jaunuolių gretose. Tai rodo EBPO PISA tyrimas, kurio užduotimis vertinama, kaip penkiolikmečiai geba taikyti skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų žinias bei gebėjimus realaus gyvenimo situacijose. 2022 m. duomenimis, bazinio skaitymo gebėjimų lygio nepasiekė maždaug kas ketvirtas Lietuvos penkiolikmetis, o matematikos srityje – 28 proc. mokinių. Šiems jaunuoliams gali būti sunkiau suprasti grafikuose pateikiamą informaciją, įvertinti procentais grindžiamus teiginius ar paaiškinti, kodėl vienas informacijos šaltinis yra patikimesnis už kitą.
„Jeigu vaikas silpnai skaito, sunkiai supranta skaičius ar nemoka pagrįsti savo išvadų, jis neturės tvirto pagrindo vertinti ir internete pateikiamos informacijos. Todėl pirmiausia turime užtikrinti, kad mokymosi spragos būtų pastebėtos anksti, o teksto suvokimo ir matematinio raštingumo gebėjimai stiprinami visose pamokose. Tik tada galime tikėtis, kad jaunas žmogus gebės atsakingai vertinti informaciją“, – sako L. Masiliauskaitė.
Pasitikėjimas – būtinas valstybės saugumui
Gebėjimų svarba neapsiriboja informacijos supratimu. Aukščiausius gebėjimų lygius pasiekę Lietuvos suaugusieji teigia gerokai dažniau pasitikintys kitais žmonėmis. Žemesnių gebėjimų gyventojai dažniau jaučiasi negalintys daryti įtakos politiniams procesams, jiems sunkiau dirbti su sudėtinga skaitmenine informacija, rodo EBPO tyrimas. Gebėjimų lygis siejasi ne tik su žmogaus padėtimi darbo rinkoje, bet ir su pasitikėjimu kitais bei dalyvavimu visuomenės gyvenime.
„Priešiškomis informacinėmis kampanijomis siekiama ne tik įtikinti vienu klaidingu teiginiu. Jos gali stiprinti žmonių nepasitikėjimą vieni kitais ir valstybe. Todėl svarbu visuomenėje ugdyti gebėjimus ne tik patikrinti faktą, bet ir argumentuotai diskutuoti, išgirsti kitą žmogų bei sprendimus grįsti įrodymais. Krizės metu būtent šie gebėjimai padeda visuomenei nesusiskaldyti“, – sako L. Masiliauskaitė.
Viena pamoka atsparumo neišugdys
Kaip rodo tarptautiniai tyrimai, jeigu norime, kad Lietuva būtų atsparesnė dezinformacijai ir propagandai, turime stiprinti visuomenės bazinius gebėjimus.
„Geriausias būdas tai padaryti – stiprinti bendrąjį ugdymą ir siekti kiekvienam Lietuvos vaikui paties geriausio švietimo“, – sako L. Masiliauskaitė.
Tam, pasak jos, pirmiausia reikia nuosekliai stebėti kiekvieno mokinio pažangą, laiku pastebėti mokymosi spragas ir suteikti reikiamą pagalbą. Vien bendrų egzaminų ar nacionalinių patikrinimų vidurkių nepakanka – duomenys turėtų parodyti, kaip keičiasi konkrečių mokinių pažanga, kuriose klasėse daugėja bazinio lygio nepasiekiančių vaikų ir kokie skirtumai išryškėja tarp mokyklų bei savivaldybių.
„Tokie duomenys leistų anksčiau pastebėti spragas ir suprasti, kokios pagalbos reikia. Vienur tai gali būti papildomos skaitymo konsultacijos, kitur – stipresnis matematinio raštingumo ugdymas ar mokytojų komandos darbas su konkrečia klase. Be reguliarios analizės sunku įvertinti ir tai, ar pasirinktos priemonės iš tiesų gerina vaikų rezultatus“, – teigia „Švietimas #1“ vadovė.
Kita svarbi grandis – mokyklų vadovų lyderystė. L. Masiliauskaitė pabrėžia, kad nuo vadovo sprendimų priklauso, ar mokytojai turi laiko kartu analizuoti mokinių pažangą, dalytis veikiančiais metodais ir laiku susitarti dėl pagalbos sunkumų patiriantiems vaikams.
„Žinoma, duomenys savaime nieko nepakeičia, jeigu mokykloje nėra žmonių, gebančių juos suprasti ir paversti konkrečiais sprendimais. Tam reikia įsitraukusių ir kompetentingų mokyklų vadovų, kurie numatytų laiko mokytojų komandiniam darbui, skatintų juos kartu spręsti mokinių sunkumus ir kurtų aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, o mokytojai veiktų kaip komanda“, – sako L. Masiliauskaitė.
