Obelių gimnazijos direktorė: tikslas – ir regiono vaikams užtikrinti kokybiškiausią švietimą
Miesteliuose mokyklos dažnai yra labiau matomos, jos tampa svarbia bendruomenės dalimi, todėl ir menkiausi sprendimai turi būti labai pamatuoti. Nors prieš 7 metus Rokiškio rajono Obelių gimnazijai buvo prognozuojamas mokinių mažėjimas ir neišvengiami struktūriniai pokyčiai, šiandien ji veikia kaip vientisa ugdymo sistema – nuo ankstyvojo iki vidurinio ugdymo. Gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė pabrėžia: regionuose svarbiausia ne skuboti sprendimai, o kryptingas darbas kuriant mokyklą, kurioje vaikai nori likti.
ĮKVEPIANTYS PAVYZDŽIAI
1/13/20264 min read


„Pradėjus vadovauti gimnazijai, mano asmeninis tikslas buvo labai aiškus ir neatsiejamas nuo sentimentų šiai mokyklai ir savo kraštui, – norėjau išsaugoti ją tokią, kokia yra, būtent gimnaziją. Todėl užsibrėžiau veikti taip, kad čia visi norėtų pasilikti. Ilgainiui šis tikslas tapo mokyklos vizija – tapti mokykla, kurioje būtų gera kiekvienam“, – sako N. Ragelienė.
Kelias į mokyklą ir vadovavimą
N. Ragelienės kelias į švietimą prasidėjo nuo vaikystės svajonės tapti mokytoja ir vėliau pasirinktų lietuvių kalbos ir literatūros studijų. Vis dėlto, tikrąjį pašaukimą ji sako pajutusi gerokai vėliau.
„Mokytojo profesiją kaip pašaukimą sau įvardinau mokytoja padirbusi beveik dešimt metų. Tuomet supratau, kad ši profesija galbūt ne tokia romantiška, kokią vaizdavausi, tačiau gebėjimas su mokiniais rasti bendrą kalbą, įgyti jų pasitikėjimą ir matyti, kokią didžiulę įtaką daro mokytojo autoritetas augančiam žmogui, atvėrė mano kūrybinį potencialą ieškoti vis įvairesnių būdų siekiant ugdymo kokybės“, – pasakoja direktorė.
Vėliau ji dirbo ir pavaduotojos ugdymui pareigose, o į gimnazijos vadovės poziciją N. Ragelienė atėjo neplanuotai, paskatinta kandidatuoti konkurse. Sprendimą lėmė ir tai, kad vadovo tuo metu trūko būtent toje mokykloje, su kuria ją siejo asmeninė patirtis ir ryšys su vieta. Dabar Obelių gimnazijai N. Ragelienė vadovauja jau septynerius metus.
Mažo miesto mokyklos realybė
Vadovės teigimu, mažo miesto mokykla veikia kitoje realybėje nei didmiesčių ugdymo įstaigos, todėl ir sprendimai čia turi būti vertinami platesniame kontekste.
„Gimnazija yra regione, todėl jos bendruomenė labai susijusi su mažo miesto gyvenimu. Jai įtaką daro menkiausi pokyčiai, o žmonių nuomonę labai lengvai formuoja išorės veiksniai, nes čia įvykių ar pramogų nedaug. Tokiose vietose mokykla tampa svarbiu centru, su kuriuo vienaip ar kitaip susijusi didžioji bendruomenės dalis. Todėl man labai svarbu kurti mokyklą, kuri būtų arti žmonių – išlaikytų tradicijas, ugdytų pilietišką žmogų ir kartu kryptingai siektų geresnio ugdymo“, – pabrėžia N. Ragelienė.
Anot jos, Obelių gimnazijos stiprybė nėra pavienės iniciatyvos, o kryptingai kuriama sistema. Regiono sąlygomis tai reiškia gebėjimą pasiūlyti vaikams nuoseklų ugdymo kelią vienoje vietoje ir matyti kiekvieno mokinio individualius gebėjimus.
„Mūsų mokyklos stiprybė – ugdymo tęstinumas ir jo organizavimas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualius gebėjimus. Tai yra visos mokyklos bendruomenės vieningos veiklos išsikeltiems tikslams pasiekti rezultatas“, – sako gimnazijos vadovė.
Pasak jos, visus septynerius vadovavimo metus gimnazija išlaiko aukštus mokinių pasiekimus, o jai priklausančiuose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir neformaliojo ugdymo skyriuose vaikų netrūksta.
„Ypač džiaugiuosi tuo, kad mūsų mažame mieste organizuojame ugdymą nuo ankstyvojo iki pat vidurinio ir suteikiame galimybę vaikams atrasti ir ugdytis savo meninius gebėjimus“, – pabrėžia N. Ragelienė.
Ką reiškia būti mokyklos vadovu
N. Ragelienės manymu, mokyklos vadovo darbe svarbiausia ne greiti sprendimai, o gebėjimas mokytis, reflektuoti ir kurti erdvę žmonių įsitraukimui.
„Vadovo darbe kiekviena diena yra kitokia, o sprendimų rezultatai matomi labai negreitai. Todėl man svarbu būti atvirai su savimi – kartas nuo karto sustoti ir atsakyti, ar šioje bendruomenėje nešu pridėtinę vertę, ar dalinuosi lyderyste, ar skatinu žmonių įsitraukimą, kūrybiškumą, drąsą veikti. Tokia savirefleksija besibaigiant metams man jau tapo įpročiu ir suteikia motyvacijos ateinantiems metams“, – sako ji.
Ryškiausias jos požiūrio išbandymas buvo ankstyvojo ugdymo skyriaus prijungimas prie gimnazijos. Tuo metu N. Ragelienė vadovavo mokyklai vos dvejus metus ir neturėjo ankstesnės patirties šioje srityje.
„Su ankstyvuoju ugdymu nebuvau susipažinusi ir neišmaniau jo organizavimo, todėl pirmaisiais metais mokiausi ir stebėjau veiklą, tuo pačiu leisdama darbuotojams palaipsniui apsiprasti su vadovų kaita. Vėliau su bendruomene susitarėme, kokius pokyčius turime įgyvendinti, kad ši ugdymo įstaiga būtų išsaugota, o joje vykdoma veikla taptų bendrų gimnazijos tikslų dalimi“, – pasakoja vadovė.
Žvelgiant į ateitį, ankstyvasis ugdymas išlieka vienu pagrindinių mokyklos prioritetų. Pasak N. Ragelienės, regiono vaikams turi būti sudarytos tokios pat sąlygos gauti kokybišką ugdymą kaip ir didesniuose miestuose, todėl mokykla aktyviai ieško galimybių plėsti ir stiprinti šią sritį.
„Daugiausia dėmesio šiuo metu reikalauja ankstyvasis ugdymas – labai norisi ir regiono vaikams suteikti kuo kokybiškesnį ugdymą. Todėl įsitraukiame į programas ir projektus, susijusius su švietimo gerinimu, o gaudami rajono savivaldybės paramą turime galimybę ugdymą plėsti ir organizuoti jį vis įvairesnį“, – sako gimnazijos vadovė.
Ko šiandien trūksta Lietuvos švietimo sistemai
Vertindama Lietuvos švietimo sistemą iš mokyklos vadovės perspektyvos, N. Ragelienė akcentuoja ne pavienes problemas. Jos teigimu, mokykloms labiausiai trūksta nuoseklumo ir pasitikėjimo, leidžiančio dirbti ilgalaikėje perspektyvoje.
„Manau, kad esminio pokyčio Lietuvos švietimui reikia būtent čia – vieningos ir nuoseklios švietimo politikos, paremtos pasitikėjimu, o ne kontrole. Taip pat reikia sprendimų pagrįstumo, o pokyčius įgyvendinti palaipsniui, gerai pasiruošus ir skiriant tam pakankamai laiko“, – sako Obelių gimnazijos vadovė.
Vis dėlto, ji mato ir teigiamų ženklų, rodančių, kad sistema juda teisinga kryptimi. Pasak N. Ragelienės, viena didžiausių Lietuvos švietimo stiprybių išlieka žmonės.
„Lietuvoje išlaikoma aukšta pedagogų kvalifikacija, taip pat pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ikimokykliniam ugdymui – pripažįstama jo svarba ir vis labiau atsižvelgiama į vaiko raidą“, – pabrėžia ji.
Kodėl verta išbandyti save švietime
Profesinės atramos ir galimybės reflektuoti savo patirtį, pasak vadovės, ypač svarbios dirbant mokyklos vadovo darbą. Tai paskatino N. Ragelienę prisijungti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo, kuriame susitinka pažangūs vadovai iš visos Lietuvos.
„Gavusi kvietimą prisijungti prie Švietimo vadovų klubo labai apsidžiaugiau – tuo metu jau buvau baigusi magistro studijas ir svarsčiau, kur galėčiau toliau tobulinti savo gebėjimus. Susipažinusi su klubo tikslais iškart įsitraukiau į jo veiklą, o pirmieji įspūdžiai pranoko lūkesčius: atvirumas, problemų sprendimas, švietimo aktualijos ir dalijimasis patirtimis suteikia drąsos ir kuria pasitikėjimą“, – pasakoja ji.
Kalbėdama apie žmones, svarstančius apie karjerą švietime, ji neskuba idealizuoti šios profesijos. Pasak vadovės, pedagogo darbas yra sudėtingas, reikalaujantis įvairių gebėjimų ir emocinio atsparumo, tačiau kartu suteikiantis gilią prasmę, kuri atsiskleidžia tik per realią patirtį.
„Suvokus jo esmę – ugdyti augantį žmogų – atsiranda ir didžiulis pasitenkinimas. Todėl tiems, kurie nors kiek abejoja dėl savo profesinio pasirinkimo, visada sakau, kad verta išbandyti pedagogo kelią. Ilgainiui atsiskleidžia šio darbo žavesys ir prasmė, ir tada jau nieko kito nebesinori veikti“, – reziumuoja Obelių gimnazijos vadovė.


