Penktos klasės lūžis: kaip sustabdyti Lietuvos vaikų rezultatų kritimą

Ilgesnis pradinis ugdymas, įprastai apimantis 1–6 klases, yra populiariausias modelis pasaulyje – jis taikomas net 129 iš 208 šalių, rodo organizacijos Pasaulio banko duomenys. Iš 10-ies geriausius mokinių pasiekimus demonstruojančių Europos valstybių – 9-ios taiko 5 metų ar ilgesnį pradinį ugdymą.

„Daug tėvų ir mokytojų Lietuvoje mato, kad vaikai, staigiai penktoje klasėje perėję į naują mokymosi sistemą, patiria šoką. Tą liudija ir vaikų rezultatai. Jeigu norime, kad Lietuvos švietimas taptų vienu geriausių Europoje, turime žiūrėti, kaip kitos šalys tvarkosi su perėjimu iš pradinio ugdymo į dalykinę sistemą. Ir matome, kad jose pradinis ugdymas dažniausiai trunka ne 4, o 6 metus“, – sako Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.

Ji pabrėžia, kad 6 metų pradinis ugdymas nereiškia ugdymo turinio pokyčių. Tai reiškia galimybę vaikui ilgiau būti jam pažįstamoje aplinkoje vienu jautriausiu amžiaus tarpsniu. Tai yra, jis gali ilgiau būti su savo draugais ir vienu klasės vadovu, kuris gerai pažįsta mokinius. Pagal tokį modelį, mokytojai dalykininkai 5–6 klasėje įvedami palaipsniui, o ne visi iš karto, kaip šiuo metu Lietuvoje.

Nors 6 metų pradinio ugdymo idėja Lietuvoje buvo svarstoma dar tarpukariu, dėl politinės situacijos ji neįsitvirtino, o okupacijos metais įsigalėjo 4 metų modelis. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva liko prie senosios sistemos, kai tuo metu kaimyninės šalys pasirinko europinę praktiką: estai šią sistemą taiko nuo 1993 m., lenkai – nuo 1999 m., o latviai – nuo 2007 m.

„Mūsų kaimynės pasirinko 6 metų pradinio ugdymo kelią ir šiandien džiaugiasi akivaizdžiai aukštesniais pasiekimais nei Lietuva. Pagal penkiolikmečių gebėjimų EBPO PISA tyrimą Lietuva Europoje užima tik 20-ą vietą, kai Latvija yra 13-oje, Lenkija – 6-oje, o švietimo lyderė Estija – pirmoje vietoje. Žinoma, egzistuoja daugybė veiksnių, lemiančių mokinių pasiekimus, tačiau ilgesnis pradinis ugdymas yra struktūrinis skirtumas, galintis prisidėti prie geresnių rezultatų“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Penktos klasės šoko įtaka

Pagal tarptautinį TIMSS tyrimą Lietuvos ketvirtokai matematikos srityje yra Europos lyderiai. Tačiau palyginus su aštuntokų rezultatais, matomas vienas didžiausių pasiekimų nuosmukių tarp Europos šalių. Tai, pasak L. Masiliauskaitės, signalizuoja, kad dabartinis perėjimas į dalykinį mokymą galimai yra per didelis šuolis 11-os metų vaikams.

„Dabartinėje sistemoje vaikas, vos palikęs saugią pradinių klasių aplinką, staiga susiduria su dešimčia ar daugiau naujų mokytojų. Penkta klasė tampa dideliu šoku – silpnesni mokiniai pasimeta, o dalis stipriųjų praranda motyvaciją. Estijos ar Suomijos pavyzdžiai rodo, kad palaipsnis dalykų įvedimas per 5–6 klases leidžia išlaikyti pasiekimų stabilumą“, – aiškina L. Masiliauskaitė.

Ilgesnis pradinis ugdymas padeda užtikrinti didesnį nuoseklumą: vaikas ilgiau lieka su mokytoju, kuris jį gerai pažįsta ir gali palaipsniui perduoti informaciją dalykų mokytojams apie vaiko poreikius ir ypatumus.

„Pagal dabartinę sistemą vaikai vienu metu patiria per daug pokyčių: naują aplinką, naujus mokytojus, naują klasės vadovą, naują mokymosi struktūrą, kai reikia vaikščioti po skirtingus kabinetus ir būti tarp vyresnių mokinių. Tuo pačiu prasideda ir pažymių rašymas. Nebelieka asmens, kuris gerai pažįsta mokinius ir prižiūri visapusišką vaiko pažangą. Kai pokyčiai vyksta palaipsniui, mokymosi rezultatai nukenčia mažiau“, – apibendrina L. Masiliauskaitė.

Emocinė vaikų būklė ir patyčių prevencija

Antroji problema, kurią galėtų spręsti 6 metų pradinis ugdymas, yra vaikų emocinė gerovė. Patyčių mastas Lietuvos mokyklose – didžiausias Europoje, rodo HBSC tarptautinis tyrimas. Net apie trečdalis 11-mečių Lietuvoje patiria reguliarias patyčias.

„Tyrimai rodo, kad patyčių pikas dažniausiai pasiekiamas ankstyvoje paauglystėje, būtent 5–6 klasėje. Perėjimas į naują, nepažįstamą aplinką dar labiau sustiprina nerimą ir nesaugumo jausmą. Atsiranda naujas klasės vadovas, kuris neturi tiek galimybių pažinti vaikus ir laiku suvaldyti rizikas kaip pradinių klasių mokytojas“, – sako „Švietimas #1“ vadovė.

Kai vaikas ilgesnį laiką turi stabilų santykį su vienu pagrindiniu mokytoju, užtikrinamas geresnis socialinis ir emocinis mikroklimatas klasėje. Todėl ilgesnis pradinis ugdymas gali veikti kaip efektyvi patyčių prevencijos priemonė.

Struktūriniai iššūkiai ir mokytojų disbalansas

Lietuvos švietimo sistema susiduria su mokytojų trūkumu ir disbalansu: jauni žmonės dažniau renkasi pradinių klasių mokytojo profesiją, tačiau itin trūksta dalykų specialistų, ypač regionuose. Tuo pat metu mažėjantis gimstamumas lemia vis mažesnį pradinukų skaičių – ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose.

„Artimiausiu metu gali susidaryti paradoksali situacija – viena vertus, šalyje trūksta mokytojų, kita vertus, dalis pradinių klasių mokytojų regionuose (ir ne tik, nes pradinukų mažėjimas pastebimas net Vilniuje) ateityje gali likti be darbo. Tuo metu šešerių metų pradinio ugdymo rėmuose pradinių klasių mokytojai yra universalesni – net 5–6 klasėse jie gali dėstyti kelis dalykus. Tai leidžia mažinti dalykų mokytojų poreikį, juos įtraukiant palaipsniui“, – sako L. Masiliauskaitė.

Pasak L. Masiliauskaitės, Estijos patirtis rodo, kad toks modelis padeda mokykloms išlikti gyvybingoms demografiškai sudėtingose vietovėse ir suteikia vaikams galimybę ilgiau mokytis arčiau namų.

Svarbu pilotiniai bandymai

Nors 6 metų pradinio ugdymo modelis turi aiškių privalumų, yra svarbu jį bandyti mažu mastu ir gerai apgalvoti. Būtent taip elgėsi kitos šalys. Pavyzdžiui, Suomija šį modelį pirmiausia išbandė dalyje savivaldybių tam, kad įsitikintų, jog jis veikia praktikoje ir yra tinkamas skirtingoms bendruomenėms, bei mažintų socialinę atskirtį.

„Tokius pokyčius svarbu pradėti nuo pilotinių projektų. Tai leidžia saugiai išbandyti modelį nekeičiant ugdymo turinio ar programų – keičiasi tik mokymo organizavimas: kas moko ir kiek laiko. Tokius modelius įprastai stebi mokslininkai ir vertina pagal aiškius rodiklius. Tik modelį išbandžius ir įsitikinus jo veiksmingumu, galima kalbėti apie laipsnišką taikymą platesniame kontekste“, – sako L. Masiliauskaitė.