Kaip matuojame švietimo kokybę ?
PISA ir TIMSS yra vieni žinomiausių tarptautinių švietimo tyrimų, leidžiančių šalims įsivertinti mokinių pasiekimus ir palyginti savo švietimo sistemos rezultatus tarptautiniame kontekste. Šie tyrimai padeda geriau suprasti, kaip mokiniams sekasi matematikos, gamtos mokslų, skaitymo srityse, taip pat leidžia matyti ilgalaikes pasiekimų tendencijas.
Švietimas #1 veikloje pagrindinį tikslą keliame pagal PISA tyrimą, nes jis vertina ne tik mokinių žinias, bet ir gebėjimą jas taikyti realaus gyvenimo situacijose. Kviečiame detaliau susipažinti su PISA ir TIMSS tyrimų ypatumais, skirtumais ir tuo, kaip jų rezultatus galima interpretuoti.
Kas yra PISA?
PISA – Programme for International Student Assessment (liet. tarptautinis penkiolikmečių tyrimas).
Kas trejus metus vykdomas tarptautinis švietimo tyrimas, kurio tikslas – įvertinti penkiolikmečių žinias ir gebėjimus skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo srityse, reikalingus sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, pritaikyti juos nepažįstamose situacijose mokykloje ir už jos ribų.
Kas yra TIMSS?
TIMSS – Trends in International Mathematics and Science Study (liet. Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas).
TIMSS kas ketverius metus vykdomas tarptautiniu lygmeniu. Juo tiriami ketvirtos ir aštuntos klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai, jų kaita ir juos lemiantys socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai, taip pat surenkama daug aktualios kontekstinės informacijos.
Kas organizuoja šiuos tyrimus?
TIMSS organizuoja Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija (angl. International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA), o PISA – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD).
Kaip dažnai vykdomi tyrimai?
TIMSS – kas 4 metus, PISA – įprastai kas 3 metus. (PISA 2022 m. tyrimas buvo atidėtas vieneriems metams dėl COVID-19 pandemijos).
Kokio amžiaus / klasės mokiniai dalyvauja?
TIMSS – 4 ir 8 klasės, PISA – 15-mečiai (nepriklausomai nuo to, kurioje klasėje jie yra).
Kokių dalykų žinias vertina šie tyrimai?
TIMSS – matematikos ir gamtos mokslų žinias bei gebėjimus.
PISA – skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus.
Kuo skiriasi TIMSS ir PISA tyrimai?
TIMSS yra labiau su ugdymo turiniu susietas tyrimas: vertina, kaip mokinių žinios ir gebėjimai atitinka atitinkamos šalies ugdymo programas, o PISA vertina, kaip mokiniai geba taikyti žinias spręsdami realaus gyvenimo situacijas.
Kaip atrenkamos mokyklos ir mokiniai?
Abiejuose tyrimuose taikoma atsitiktinė, reprezentatyvi atranka, bet TIMSS testuoja visą klasę, o PISA – atsitiktinai atrinktus 15-mečius iš skirtingų klasių.
Kiek ir kokių šalių įprastai dalyvauja TIMSS ir PISA tyrimuose?
TIMSS – dalyvauja apie 60–70 šalių ir teritorijų iš viso pasaulio
PISA – dalyvauja apie 70–80 šalių ir teritorijų iš viso pasaulio
TIMSS 2023
Ketvirtos klasės tyrime dalyvavo 59 šalys ir 6 atskiri regionai. Kiekvienoje šalyje šiame tyrime dalyvavo vidutiniškai po 4 000 mokinių iš 150–200 šalies mokyklų. Lietuvoje tyrime dalyvavo 4 520 ketvirtos klasės mokinių iš 190 bendrojo ugdymo mokyklų (249 atskiros klasės).
Aštuntos klasės tyrime dalyvavo 44 šalys ir 3 regionai: dalyvavo 8 549 mokyklos, 285 966 aštuntos klasės mokiniai.
Lietuvoje tyrime dalyvavo 5 421 aštuntos klasės mokinys iš 204 bendrojo ugdymo mokyklų (274 atskiros klasių).
4 ir 8 klasėse tiriamų mokinių skaičius skiriasi dėl to, kad tyrimo tikslas nėra tirti visiškai vienodą mokinių skaičių abiem klasėms, o sudaryti atskiras reprezentatyvias imtis kiekvienam klasės lygmeniui.
Aštuntos klasės tyrimo rezultatų interpretavimas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šalys ar regionai nebūtinai dalyvauja abiejose tyrimo dalyse. Galima pasirinkti dalyvauti tik vienoje iš tyrimų dalių. Aštuntos klasės tyrime pastebima mažesnė imtis - 18 šalių ar regionų mažiau nei ketvirtos klasės tyrime, todėl valstybių pozicijos priklauso nuo to, kurios šalys konkrečiame cikle dalyvauja ar nedalyvauja. Vertinant Lietuvos rezultatus taip pat svarbu stebėti taškų tendenciją: tos pačios mokinių kohortos palyginime matyti, kad 2019 m. Lietuvos ketvirtokai matematikoje surinko 542 taškus, o 2023 m., jau aštuntoje klasėje, šios kohortos rezultatas matematikoje siekė 514 taškų. Tai rodo 28 taškų žemesnį tos pačios kohortos santykinį rezultatą aštuntoje klasėje. Toks skirtumas yra pakankamai didelis, kad būtų laikomas svarbiu signalu apie prastėjančius rezultatus.
Todėl vertinant aštuntos klasės rezultatus svarbu daugiau dėmesio skirti ne tik užimamai pozicijai, bet ir rezultatų krypties bei taškų pokyčio interpretavimui.
PISA 2022:
Tyrime dalyvavo 81 šalis ir teritorija.
Tyrime Lietuvoje dalyvavo 7 257 mokiniai iš 292 mokyklų.
Ar TIMSS tyrimuose 4 ir 8 klasėje dalyvauja tie patys mokiniai?
Ne – tai skirtingos mokinių imtys. Tačiau galima lyginti mokinių kartas per laiką: pavyzdžiui, 4 klasės mokinių rezultatai viename cikle gali būti lyginami su 8 klasės mokinių rezultatais po ketverių metų, nes tai mokiniai iš tos pačios kartos, kuri buvo testuota anksčiau, tik esanti vyresniame ugdymo etape.
Ar šie tyrimai yra patikimi?
Taip, PISA ir TIMSS laikomi patikimais tarptautiniais švietimo tyrimais, nes jie vykdomi pagal aiškias tarptautines metodikas, taikant reprezentatyvią mokyklų ir mokinių atranką, standartizuotas testavimo procedūras, griežtą duomenų kokybės kontrolę ir pažangius statistinius metodus.
Ar valstybė gali dirbtinai pagerinti rezultatus?
Tyrimų metodikos ir kokybės kontrolė yra sukurtos taip, kad būtų užtikrinta reprezentatyvi atranka ir sumažinta manipuliavimo rizika. Ilgalaikis rezultatų gerėjimas iš esmės gali būti pasiektas tik per realius ugdymo kokybės, mokinių mokymosi ir švietimo sistemos pokyčius.
Ar galima tiesiogiai lyginti TIMSS ir PISA rezultatus?
Lyginti yra sudėtinga, kadangi skiriasi tikslai, metodai ir tiriamos grupės. TIMSS ir PISA rezultatai gali koreliuoti, tačiau nėra tiesiogiai tapatūs, nes vertina skirtingus gebėjimus.
Kodėl TIMSS ir PISA šalies rezultatai gali skirtis?
Nes TIMSS vertina, ar mokiniai įgijo žinias ir gebėjimus, numatytus atitinkamos šalies mokyklinėje ugdymo programoje, o PISA vertina mokinių gebėjimą tas žinias taikyti realiose gyvenimo situacijose, spręsti kompleksines problemas ir kt.
Kodėl Švietimas #1 daugiausia akcentuoja PISA tyrimą?
Akcentuojame PISA, nes šis tyrimas geriau parodo, kaip švietimo sistema paruošia vaikus realiam suaugusiųjų gyvenimui o ne tik kaip gebėjimai atitinka programas. PISA yra ypač tinkamas lyginti, kaip skirtingų šalių penkiolikmečiai geba taikyti žinias panašaus tipo praktinėse situacijose, nes tyrimas mažiau tiesiogiai siejamas su konkrečiomis nacionalinėmis ugdymo programomis. TIMSS labiau tinka vertinti matematikos ir gamtos mokslų pasiekimus pagal tiriamos šalies ugdymo turiniui artimesnę struktūrą. Kadangi PISA mažiau priklauso nuo nacionalinių programų, rezultatai yra labiau palyginami. Kai TIMSS rezultatai geri, o PISA – vidutiniai, tai leidžia kelti klausimus: ar mokiniai moka pritaikyti žinias, ar sistema ugdo aukštesnius gebėjimus, ar ugdymo programos nėra pernelyg teorinės?
Kokie Lietuvos rezultatai pagal šiuos tyrimus?
TIMSS 2023 m. tyrime Lietuva yra:
4 klasė matematika – 1 vieta Europoje, 561 taškas
8 klasė matematika – 5 vieta Europoje, 514 taškų
4 klasė gamtos mokslai – 5 vieta Europoje, 537 taškai
8 klasė gamtos mokslai – 8 vieta Europoje, 519 tašku
PISA 2022 m. tyrime Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai buvo artimi EBPO vidurkiui:
Matematika – apie 15 vieta Europoje, 475 taškai
Skaitymo gebėjimai – apie 21 vieta Europoje, 472 taškai
Gamtos mokslai – apie 19 vieta Europoje, 484 taškai
Pagal papildomai apskaičiuotą šių trijų sričių rezultatų sumą, skaičiuojant tarp Europos dalyvių, Lietuva yra apie 20 vietą.
Kokie dar tarptautiniai švietimo tyrimai egzistuoja?
PIRLS – Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (angl. Progress in International Reading Literacy Study), kurį organizuoja Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija. Jis tiria 4 klasės mokinių gebėjimus.
Naujausio tyrimo (2021 m.) duomenimis, Lietuva Europoje užėmė 5-ąją vietą pagal skaitymo gebėjimus ir surinko 552 taškus.
ICILS – Tarptautinis kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimas (angl. International Computer and Information Literacy Study), kurį organizuoja Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija. Jis tiria 8 klasės mokinių gebėjimus.
Lietuva naujausiame ICILS 2023 tyrime nedalyvavo.
ICCS – Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas (angl. International Civic and Citizenship Education Study), kurį organizuoja Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija. Jis tiria 8 klasės mokinių gebėjimus.
ICCS 2022 m. tyrime Lietuva užėmė 8 vietą Europoje, aštuntokai surinko 509 taškus – tai iš esmės atitinka tyrime dalyvavusių šalių vidurkį.
Šie tyrimai taip pat svarbūs, tačiau jie yra siauresni specializuoti tyrimai. Juos pravartu naudoti kaip papildomą kontekstą, o ne pagrindinį švietimo kokybės matą.
