Privalomas matematikos egzaminas: kaip tai sprendžia kitos šalys?
Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusijos: ar tikrai reikia, kad visi abiturientai, stojantys į universitetus, laikytų matematikos egzaminą? Ypač – jeigu jie renkasi humanitarines studijas. Pasirodžius prastiems matematikos rezultatams, siūloma šio reikalavimo atsisakyti. Tačiau ką rodo kitų Europos šalių patirtis?
EKSPERTINIAI KOMENTARAI
7/10/20252 min read
Matematiniai gebėjimai šiandien nebėra tik „tiksliukų“ reikalas – jie laikomi pagrindiniu XXI amžiaus įgūdžiu, pabrėžia Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.
„Matematinis raštingumas formuoja gebėjimą spręsti kompleksines problemas visur: nuo medicinos iki viešojo valdymo, iki muzikos ir kitų sričių. Jis tiesiogiai susijęs su asmens pajamomis ateityje ir visos šalies konkurencingumu. Tad prieš skubant spręsti problemą tiesiog atsisakant privalomo egzamino, svarbu įsivertinti, kokia praktika vyrauja pasaulyje. Kitu atveju, rizikuojame savo vaikų ir visos šalies gerove“, – sako L. Masiliauskaitė.
Estija: privalomas egzaminas jau nuo 9 klasės
Estija, šiuo metu pirmaujanti Europoje pagal mokinių pasiekimus, privalomą matematikos egzaminą įvedė daugiau nei prieš dešimtmetį. Jį laiko visi mokiniai 9 ir 12 klasėse. Neišlaikę matematikos egzamino mokiniai ne tik negali stoti į universitetą, bet ir baigti mokyklos. Egzaminas egzistuoja dviem lygiais – bendruoju ir išplėstiniu, priklausomai nuo ugdymo krypties, tačiau reikalavimai visiems yra aiškūs ir aukšti. Matematikos mokymas Estijoje griežtai orientuotas į kokybę ir lygybę – visoje šalyje taikomi vienodi standartai.
Šveicarija: decentralizuota sistema, bet aukšti standartai
Antroje vietoje pagal PISA matematinio raštingumo tyrimo rezultatus yra Šveicarija. Šioje šalyje egzaminus organizuoja skirtingi kantonai, bet visuose juose yra privalomas matematikos egzaminas norint stoti į universitetus. Egzaminai dažnai skirstomi į lygius pagal mokinių gebėjimus, bet visur išlaikomas aukštas standartas, kuris skatina mokinių stiprų paruošimą.
Nyderlandai: matematika būtina stojant į universitetus
Nyderlanduose (3-ti pagal PISA matematikos tyrimą Europoje) matematikos egzaminas yra būtinas, ypač jei siekiama universitetinių studijų. Be to, net profesinėse mokyklose pabrėžiama šio dalyko reikšmė, o baziniai gebėjimai įtraukti į visų mokinių ugdymą. Matematikos mokėjimas čia laikomas universaliu pagrindu, nepaisant pasirinktos karjeros krypties.
Danija: skirtingas požiūris, bet vieningas principas
Danijos mokiniai pasižymi ne tik aukštais pasiekimais (5–8-ti pagal PISA matematikos tyrimą Europoje), bet ir gera emocine sveikata. Matematikos egzaminas čia yra privalomas visiems, kurie planuoja stoti į universitetus. Net humanitarai privalo išlaikyti bent B ar C lygio matematiką. Tokia sistema leidžia atsižvelgti į skirtingus mokinių gebėjimus, bet kartu apsaugo nuo socialinės atskirties darbo rinkoje.
Lenkija ir Latvija: be egzamino nėra baigiamojo diplomo
Lenkijoje (5–8-ta pagal PISA matematikos testą Europoje) matematikos egzaminas privalomas visiems, norintiems gauti brandos atestatą. Jis susideda iš bendrojo ir pažengusio lygio dalių, priklausomai nuo mokinio ateities planų.
Latvijoje (13-ta pagal PISA matematikos tyrimą Europoje) taip pat visi mokiniai, siekdami baigti mokyklą, turi laikyti matematikos egzaminą, o daugelis jų pasirenka sudėtingesnį variantą, jei planuoja studijuoti inžineriją, ekonomiką ar gamtos mokslus.
Lietuvos matematiniai gebėjimai – vos 15-ti Europoje
Skirtingų šalių patirtis rodo, kad vienokiu ar kitokiu būdu matematikos žinių patikrinimas yra privalomas. Kita vertus, svarbiausia yra ne tai, ar egzaminas privalomas ar ne, o tai, ar sugebame kiekvienam mokiniui suteikti kokybiškas matematikos žinias, pabrėžia L. Masiliauskaitė.
„Deja, Lietuvos mokinių matematinio raštingumo gebėjimai – tik 15-ti Europoje pagal PISA rezultatus. Negana to, pasiturinčių šeimų vaikai smarkiai lenkia kitus pagal savo matematinius gebėjimus. Tai rodo, kad mūsų švietimo sistema nesugeba visiems užtikrinti kokybiško matematikos mokymo. Jei panaikinsime ir privalomą egzaminą, neliks paskatinimo kelti šio dalyko kokybę“, – teigia L. Masiliauskaitė.
Ji pabrėžia, kad net humanitarams šiandien reikia mokėti skaityti duomenis, analizuoti tendencijas, priimti racionalius sprendimus, o šiuos gebėjimus stiprina būtent matematika.
„Tad verčiau spręskime prastų matematikos egzaminų problemą ieškodami būdų, kaip stiprinti matematikos ugdymą, o ne atsisakydami egzamino ir ignoruodami faktą, kad didelė dalis mūsų vaikų išeina iš mokyklos neturėdami šiems laikams būtinų įgūdžių“, – sako L. Masiliauskaitė.
