Tarp meno, tradicijų ir STEAM: kaip Pasvalio Petro Vileišio gimnazija kuria išskirtinę mokyklos kultūrą

Pasvalyje gimusi ir užaugusi G. Kruopienė sako, kad nė karto nesuabejojo, kuo nori būti. Įkvėpta gimnazijos aplinkos ir savo pirmosios mokytojos ji dar studijų metais ėmėsi pedagoginio darbo, dirbo pradinių klasių, technologijų mokytoja, po to – du dešimtmečius gimnazijos pavaduotoja ugdymui, trejus metus – Svalios progimnazijos direktore, kol sugrįžo į savo gimtąją gimnaziją.

„Mano istorija – tai apie prasmės paieškas ir pasitikėjimą bendruomene. Ilgai mąsčiau, ar jau esu pasirengusi vadovauti šiai mokyklai – gal per daug sentimentų, per didelė pagarba, atsakomybė, bet pajutau, kad grįžau tada, kai reikia, ir su tokiomis patirtimis, kurios leidžia mokyklai padėti augti“, – sako G. Kruopienė.

Svajonių mokykla Pasvalyje

Pasak gimnazijos vadovės, jos vizija yra sukurti tokią mokyklą, kurioje svarbiausia yra žmogus, ir kad kiekvienas mokinys turėtų vienodas galimybes tobulėti, atrasti save ir augti, o kiekvienas mokytojas jaustų prasmę savo darbe.

„Vertybės turi būti įprasmintos ne plakate, o kasdienybėje – tiek bendravime, tiek sprendimuose, tiek mokymo bei mokymosi kultūroje. Jeigu sakome, kad mūsų vertybė yra pagarba – ji turi būti visur, ne tik pamokose, bet ir pertraukų metu, bendraujant su tėvais, sprendžiant konfliktus, diskutuojant dėl ugdymo turinio“, – įsitikinusi gimnazijos vadovė.

Savo viziją G. Kruopienė realizuoja siekdama konkrečių tikslų: kuria naujas mokiniams patrauklias mokymosi ir poilsio erdves, inicijuoja ir įgyvendina inovatyvias mokymosi metodikas. Gimnazija dalyvauja Tūkstantmečio mokyklų programoje (TŪM), plėtoja Kūrybiškumo mokyklą, o per STEAM veiklas skatina tiriamąją, tarpdisciplininę ir eksperimentinę mąstyseną bei verslumą. Neseniai gimnazijoje buvo įrengtos naujos fizikos, inžinerinio, kinematografinio bei meninio ugdymo laboratorijos, atnaujintos skaitymo, poilsio ir edukacinės erdvės, skatinama mokinių ir mokytojų lyderystė.

„Mokytojas nėra žinių centras – jis kuria aplinką, kurioje mokinys pats tyrinėja, atranda, drįsta klysti. Būtent tai keičia ugdymo kultūrą. Tai reikalauja drąsos iš visų. Iš mokytojo – leisti sau ne viską žinoti, iš mokinio – prisiimti atsakomybę už mokymąsi, o iš vadovo – sutelkti bendruomenę net tada, kai rezultatai matomi ne iš karto“, – sako G. Kruopienė.

Puoselėjamas menas ir tradicijos

Kūrybiškumas Petro Vileišio gimnazijoje labai svarbus – gimnazijos erdvėse jau 50 metų veikia unikali Dailės galerija, kurioje sukaupta virš 400 profesionalių meno kūrinių. Gimnazijos mokiniai ugdomi menu, rengiamos mokinių darbų parodos, vyksta kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su menininkais. Taip pat gimnazija inicijuoja meninius ir edukacinius projektus kartu su vietos bendruomene.

„Pavyzdžiui, Vileišių gimtinėje, Medinių kaime, daugiau nei 20 metų auga pačių mokinių sodintas parkas, kuriame apie 30 įvairių medžių. Ši mokiniams skirta gyva gamtos laboratorija, tai ir prasminga veikla, ir iššūkis, kaip perkelti ugdymą į netradicines aplinkas. Juk per meną ir patirtį mokiniai geriau supranta supantį pasaulį ir save. Siekiame, kad mokiniai ne tik žiūrėtų į meną, bet ir jį patirtų, kalbėtų apie jį, susitiktų su kūrėjais, kurtų patys“, – teigia vadovė.

Kartu su naujovėmis gimnazijoje puoselėjamos ir akademinio mokymosi tradicijos – organizuojamos Pasvalio krašto akad. B. Grigelionio, doc. A. Apynio mokinių matematikos olimpiados, dr. J. Kazicko informatikos, prof. R. Kanapėno fizikos, poeto M. Karčiausko poezijos konkursai, moksleivių išskirtinis filosofijos konkursas, kuriame dalyvauja filosofai prof. A. Mickūnas, Ž. Svigaris, bendradarbiaujama su universitetais.

Taip pat gimnazija aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, įgyvendina Erasmus+ mainus, bendradarbiauja su Prancūzų institutu, Latvijos Valmieros ir Estijos Tartu gimnazijomis ir kitomis šalies mokyklomis, aktyviai skatina mokinių kūrybinius ir tiriamuosius darbus, organizuoja integruotas projektines dienas, protmūšius, dirbtuves, renginius su mokslininkais, menininkais ir rašytojais.

„Pasvalio Petro Vileišio gimnazija šiandien – tai vieta, kur susitinka laboratorijos ir galerijos, tradicijos ir drąsa keistis, aukšti lūkesčiai ir šilta kasdienybė. Tai mokykla, kurioje mokiniai auga ne „pagal planą“, o pagal savo tempą ir stiprybes, kur mokytojas turi erdvės kūrybai ir meistriškumui. Kai diegiame fenomenais grįsto ugdymo metodikas, remiamės tuo, ką jau turime. Mūsų stiprybė yra ne tik pažangios idėjos, bet ir kultūra, kurią kūrė ankstesnės kartos. Vadovo darbas – sujungti tai į vieną tvirtą audinį, kuris tarnautų kiekvienam vaikui ir jo pažangai“, – sako G. Kruopienė.

Iššūkiai, kuriuos tenka spręsti kasdien

Nors mokykla nuolat keičiasi ir auga, G. Kruopienė atvirai pripažįsta – vadovės darbas kupinas nelengvų iššūkių. Vienas iš didžiausių, su kuriuo savo darbe ji susiduria šiandien – mokytojų motyvacijos skatinimas.

„Didžiausias iššūkis – palaikyti mokytoją, jį suprasti, išlaikyti motyvaciją. Kiekvienas mokytojas turi turėti savo tikslą, dėl kurio jis čia. Vadovas turi padėti tą tikslą išgryninti ir padaryti įmanomą – ne spausti, ne reikalauti, o kalbėtis, palaikyti, priminti prasmę“, – sako gimnazijos direktorė.

Kartu G. Kruopienė atkreipia dėmesį į tai, kad į švietimą beveik neateina nauja mokytojų karta. Jauni žmonės vis rečiau renkasi pedagogikos studijas, o regionuose atrasti naują specialistą tampa vis sudėtingiau. Todėl jos viena iš svajonių – sukurti „Būsimo mokytojo akademiją“, kurioje mokiniai jau mokykloje galėtų atrasti šį kelią ir ruoštis jam žingsnis po žingsnio.

Ką turime keisti valstybės mastu

Apie visą švietimo sistemą Lietuvoje G. Kruopienė kalba su pagarba, bet ir įvardija esmines spragas: šiuo metu joje per daug kontrolės, per mažai pasitikėjimo, o sprendimai kaitaliojami pagal politinius ciklus.

„Švietimas turėtų būti bazinė valstybės vertybė, ne politinių vėjų žaislas. Mūsų ugdymo strategija negali būti keičiama kas ketverius metus – tam, kad atsirastų realus pokytis, reikia nuoseklumo, pasitikėjimo ir stabilumo. O dar – pagarbos žmogui. Reikia meilės švietimui, rūpesčio augančiu jaunu žmogumi, pozityvumo, palaikymo, tikėjimo mokytojais, mokyklų vadovais, mokykla. Prasminga suteikti jiems kūrybos laisvę ir investuoti į švietimo inovacijas. Švietimo stiprybė – mokytojų profesionalumas, kūrybiškumas ir visų mūsų norėjimas bei gebėjimas užauginti mokytoją. Jeigu valstybė nori auginti sąmoningą, kritiškai mąstančią visuomenę – viskas prasideda nuo mokytojo. Nuo to, ar jis matomas, girdimas ir vertinamas“, – pabrėžia G. Kruopienė.

Vis dėlto, nepaisant įvairių iššūkių, G. Kruopienė neabejoja, kad švietimas – viena prasmingiausių gyvenimo sričių. Tiems, kurie galvoja apie šią kryptį, ji siūlo nebijoti ir drąsiai atverti mokyklos duris.

„Jei jauti, kad nori dirbti su žmogumi, kad nori daryti ilgalaikį poveikį – švietimas tam tinkamiausia vieta. Čia reikia ne tik meilės, idealizmo, bet ir labai daug realaus darbo. Tai nėra lengvas kelias, bet nepaprastai prasmingas“, – reziumuoja G. Kruopienė.

Bendrystės ir palaikymo svarba

Vadovo darbas tokioje sistemoje, anot pačios G. Kruopienės, reikalauja daug – reikia gebėti matyti plačiau, reaguoti greitai, būti žmogumi, kuris vienu metu yra ir strategas, ir psichologas, ir krizių valdytojas, ir įkvėpėjas.

„Vadovui atsakomybių daug – nuo finansų valdymo iki emocinio klimato kūrimo. Bet svarbiausia – vadovas turi degti ir uždegti kitus. Be to – niekur“, – sako G. Kruopienė.

Kuru šiam „degimui“ pastaruoju metu tapo „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuotas Švietimo vadovų klubas, prie kurio G. Kruopienė prisijungė šiais metais. Jau pirmame susitikime, pajutusi bendrystės, pasidalijimo ir palaikymo jėgą.

„Pirmieji įspūdžiai – nerealūs ir labai pozityvūs. Esame prasmingame kelyje – matyti vis daugiau inovacijų, įsitraukimo, bendradarbiavimo. Švietimas tampa atviresnis. Tikiu dalijimosi ir bendrystės galia. Bendrystė augina lyderystę, o tikrasis vadovo stiprumas – gebėjimas mokytis iš kitų, auginti aplink save žmones ir tai labai džiugina“, – apibendrina G. Kruopienė.