Tyliosios švietimo lyderės receptas: skaitymas, šeima ir mokytojas

Organizacija „Švietimas #1“ išskiria tris pagrindinius Airijos sėkmės ramsčius: kryptingą dėmesį skaitymo ir teksto suvokimo gebėjimams, sistemingą darbą mažinant švietimo nelygybę ir išskirtinį pasitikėjimą mokytojo profesionalumu.

Skaitymo įgūdžių galia

Prieš daugiau nei 15 metų Airija pastebėjo, kad mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose pradėjo prastėti, ir nusprendė imtis ryžtingų veiksmų. Šalis nusistatė aiškius, išmatuojamus tikslus skaitymo srityje – didinti labai gerai skaitančių mokinių dalį ir perpus sumažinti silpnai skaitančių mokinių skaičių.

„Airija aiškiai įsivardijo ambiciją ir nusprendė veikti nuosekliai: skirti dėmesį tiek aukštų pasiekimų mokiniams, tiek mokykloms, kuriose daugiau socialinę atskirtį patiriančių vaikų. Taip pat buvo nustatyti atskiri smulkesni tikslai berniukams ir mergaitėms, siekiant mažinti pasiekimų skirtumus tarp lyčių“, – sako Laura Masiliauskaitė, „Švietimas #1“ vadovė.

Skaitymo ir teksto suvokimo gebėjimai pradėti ugdyti ne tik per kalbos pamokas, bet ir kituose dalykuose. Taip pat airiai investavo į specialų mokytojų profesinį tobulėjimą, įdiegė konkrečias skaitymo pamokose strategijas, paskyrė skaitymo koordinatorius, o mokinių gebėjimų pažanga pradėta stebėti reguliariai pasitelkiant duomenis.

Šių sprendimų rezultatas – Airijos mokinių skaitymo gebėjimai šiandien yra geriausi Europoje, o pasaulyje nusileidžia tik Singapūrui. Skaitymas padeda airių mokiniams ir kitose srityse, nes skaitymo įgūdžiai sudaro visų kitų dalykų mokymosi pagrindą, lavina mąstymą ir gebėjimą analizuoti informaciją, stiprina vaiko pasitikėjimą savimi bei savarankiškumą mokantis ir turi didelę įtaką jo akademinei bei ateities sėkmei.

„Aiškus problemos įvardijimas, išmatuojami tikslai ir nuoseklus jų įgyvendinimas leido Airijai ir sustabdyti nuosmukį, ir per kelerius metus tapti tarptautine skaitymo lydere. Įdomu tai, kad ši strategija ne tik sustiprino šalies švietimo sistemą, bet ir pačios valstybės kultūrinį identitetą, nes airiai labai didžiuojasi savo stipria istorijų pasakojimo ir literatūros tradicija“, – sako L. Masiliauskaitė.

Kokybiškas išsilavinimas – visiems

Kitas svarbus Airijos švietimo sėkmės veiksnys – kryptingas darbas mažinant švietimo nelygybę. Šalis aiškiai įtvirtino principą, kad socialinė ar ekonominė vaiko padėtis neturi lemti jo galimybių gauti kokybišką išsilavinimą.

Tam Airija sukūrė Lygių galimybių užtikrinimo švietime programą, žinomą DEIS pavadinimu. Ji apima ketvirtadalį Airijos mokyklų ir mokinių. Į programą įtrauktos tos mokyklos, kuriose yra daugiausia socialinę riziką patiriančių vaikų, taip siekiant stiprinti šių gebėjimus, lankomumą ir galimybes baigti mokyklą.

„DEIS mokyklos gauna papildomų išteklių ir pagalbos. Jos gali formuoti mažesnes klases, pasitelkti daugiau specialistų, taikyti tikslines skaitymo ir matematikos gebėjimų stiprinimo programas. Tačiau ne mažiau svarbi šios programos dalis – darbas su šeimomis bei vietos bendruomene“, – sako L. Masiliauskaitė.

Programa apima ir labai praktiškus sprendimus. Pavyzdžiui, DEIS mokyklos turi namų darbų klubus, kurie padeda vaikams paruošti namų darbus. Taip pat egzistuoja pusryčių klubai, kuriuose vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų gali nemokamai gauti maistingus pusryčius – tai svarbu ne tik dėl fizinės sveikatos, bet ir vaikų gebėjimo vėliau pamokose produktyviai mokytis.

„Itin įdomu ir tai, kad Airija labai stengiasi įtraukti į ugdymą socialiai pažeidžiamų vaikų tėvus. Tam sukurta speciali Namų ir mokyklos ryšio schema – dalis mokytojų dirba specialiais koordinatoriais, kurie stiprina bendradarbiavimą su šeimomis, lankosi mokinių namuose, organizuoja bendrus mokymus, dirbtuves tėvams ir vaikams”, – sako L. Masiliauskaitė.

Pavyzdžiui, tėvai kviečiami į klases kartu su mokytojais padėti vaikams mokytis gramatikos ar skaityti pasakas mokinių grupėms. Kitas pavyzdys, šeimos gauna į namus vadinamuosius „istorijų krepšelius“ – įvairių daiktų rinkinius, kurie skatina vaikus su tėvais kurti ir pasakoti istorijas.

Namų–mokyklos koordinatoriai organizuoja ir užsiėmimus „Matematika smagiai“, padedančius vaikams įveikti baimę skaičiams ir suteikiančius tėvams praktinių įrankių padėti vaikams mokytis namuose. Tas pats principas taikomas ir gamtos mokslams. Taip mokymasis tampa bendra šeimos ir mokyklos veikla, o ne vien vaiko atsakomybe.

Tikslinės pagalbos rezultatai: 95 proc. mokinių DEIS mokyklose baigia vidurinį ugdymą, o ankstyvas pasitraukimas iš mokyklos siekia vos 4 procentus.

Mokytojas – svarbiausias pokyčių variklis

Nei skaitymo proveržis, nei švietimo lygybės politika Airijoje nebūtų įmanomi be aukštos mokytojo profesijos kokybės kartelės. Airijos švietimo sistema nuosekliai remiasi aiškia nuostata: būtent mokytojas yra svarbiausias veiksnys, lemiantis mokinių pažangą klasėje.

„Airijoje mokytojas nėra vien programų vykdytojas. Tai profesionalas, kuris kasdien priima sprendimus, darančius tiesioginę įtaką mokinių mokymuisi. Todėl į mokytojo parengimą ir pasitikėjimą juo investuojama sistemiškai“, – sako L. Masiliauskaitė.

Mokytojų rengimą šalyje reguliuoja nacionaliniai profesiniai standartai, kuriuos nustato Mokytojų taryba, prižiūrinti mokytojo profesijos kokybę. Standartai apibrėžia ne tik dalykinį pasirengimą, bet ir gebėjimą dirbti su įvairių poreikių mokiniais, taikyti individualias strategijas, reflektuoti savo praktiką bei bendradarbiauti su tėvais ir kolegomis.

Didelė mokytojų rengimo dalis vyksta mokyklose. Studijų metu būsimi mokytojai ilgą laiką dirba kartu su patyrusiais mentoriais – planuoja pamokas, veda užsiėmimus, analizuoja mokinių darbus ir gauna nuolatinį grįžtamąjį ryšį.

„Taip pat mokytojai turi daug autonomijos. Pavyzdžiui, ankstyvajame ugdyme mokytojas pats stebi vaiko skaitymo raidą, sprendžia, kada reikalinga papildoma pagalba, ir taiko individualias strategijas dar prieš atsirandant rimtiems mokymosi sunkumams“, – aiškina L. Masiliauskaitė.

Airijoje taip pat aiškiai įtvirtintas požiūris, kad mokytojas yra besimokantis profesionalas visos karjeros metu. O mokyklos pačios gali spręsti, kuriose srityse, atsižvelgiant į mokyklos specifinius poreikius, reikia gilinti komandos kompetencijas.

„Galiausiai Airijos modelį išskiria labai aukštas pasitikėjimo mokytojais lygis. Mokytojams suteikiama laisvė pasirinkti metodus, tačiau kartu tikimasi profesionalios atsakomybės už rezultatus. Tai atsispindi ir visuomenės nuostatose – 9 iš 10 Airijos gyventojų teigia pasitikintys mokytojais“, – sako L. Masiliauskaitė.

Pamoka Lietuvai – aiški kryptis

Pagal naujausius PISA tyrimo rezultatus Lietuva šiuo metu užima 20-ą vietą Europoje ir atsilieka nuo Airijos per 18 vietų. Šis atotrūkis rodo ne pavienes sėkmes ar nesėkmes, o skirtingą švietimo sistemų veikimo logiką, teigia L. Masiliauskaitė.

„Airijos pavyzdys parodo labai paprastą dalyką: kai aiškiai žinai, ko sieki, daug lengviau atsirinkti ir priemones. Lietuvoje dažnai imamės atskirų sprendimų neturėdami bendros krypties, todėl rezultatai lieka fragmentiški. Jei norime, kad mūsų švietimas atsidurtų tarp Europos lyderių, turime pradėti ne nuo pavienių reformų, o nuo aiškaus, ambicingo tikslo ir nuoseklaus jo įgyvendinimo“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.