Ukmergės gimnazijos vadovas: stipri mokykla prasideda nuo pasitikėjimo ir pagalbos
„Tai nieko nekainuoja, bet tėvai patys sako, kad jaučia pagarbą“, – apie tradiciją kiekvieną į susirinkimą atėjusį tėtį ir mamą pasitikti rankos paspaudimu sako Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna. Šis paprastas gestas jam simbolizuoja visą mokyklos kultūrą – aiškią, pagarbią ir grįstą tikru bendravimu. Tokiu santykiu su bendruomene jis kuria aplinką, kurioje mokiniai jau dešimtmetį nebekartoja kurso, o vietoj bauginimų gauna pagalbą bei paramą.
ĮKVEPIANTYS PAVYZDŽIAI
10/6/20253 min read


Antano Smetonos gimnazijos vadovas į švietimą ėjo kryptingai – baigęs Mosėdžio vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą. Po studijų dirbo matematikos mokytoju, o vėliau – direktoriumi Balelių pagrindinėje mokykloje. 2000 m. tapo pavaduotoju Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje, o 2008 m. – jos vadovu.
„Baigęs pedagoginį nedvejojau – visada džiaugiausi, kad pasirinkau mokytojo kelią. Kai tapau pavaduotoju, o vėliau direktoriumi, tiesiog visa galva nėriau į veiklas. Iki šiol man svarbiausia – kad šitas darbas turi prasmę“, – sako A. Girdžiūna.
Svajonės, tapusios laboratorijomis
Būtent ilgalaikės ir kryptingos pastangos kurti augančią, saugią mokymosi aplinką leidžia šiandien kalbėti apie rezultatus, kuriuos jaučia kiekvienas bendruomenės narys. Vienas iš ryškiausių pasiekimų, anot paties direktoriaus, gimnazijoje jau apie dešimtmetį nė vienam mokiniui nereikia kartoti kurso ar atlikti papildomų vasaros darbų.
„Tai pasiekta sukūrus veiksmingą pagalbos sistemą. Mokiniai laiku gauna reikiamą paramą, todėl nereikia jų spausti ar bauginti. Mažiau streso, daugiau bendradarbiavimo – tai atsiliepia ir rezultatams, ir atmosferai“, – aiškina A. Girdžiūna.
Be to, kaip pasakoja vadovas, vis daugiau abiturientų renkasi technines studijas ir sėkmingai įstoja į Vilniaus universitetą. Vadovas sako, kad šiam pasirinkimui daug įtakos turi ir praktiniai įgūdžiai, kuriuos mokiniai įgyja dar mokykloje – dirbdami moderniose laboratorijose, dalyvaudami projektinėse veiklose, tyrinėdami realius procesus, o ne tik skaitydami apie juos vadovėliuose.
„Turime gamtos mokslų laboratoriją ir technologijų kabinetą, įrengtus moduliniuose nameliuose mokyklos kieme. Prieš trejus metus tai buvo tik svajonė – dabar tai kasdienybė. Mokiniai dirba mažose grupėse, atlieka realius bandymus, jiems įdomu. Tai tiesiogiai kelia mokymo kokybę“, – teigia jis.
Tam, kad ši laboratorija taptų realybe, reikėjo ne tik lėšų, bet ir pokyčių ugdymo organizavime. Klasės buvo sąmoningai padalytos į mažesnes grupes, kad visi mokiniai gautų galimybę dirbti praktiškai. Pasak vadovo, Tūkstantmečio mokyklų programa tapo esminiu postūmiu, tačiau kelias į technologinį šuolį prasidėjo dar anksčiau, kai gimnazija pasinaudojo ES finansavimu aplinkos ir mokymo priemonių modernizavimui.
„Mums pavyko tai, kas atrodė sunkiai įmanoma. Ir labai aiškiai matome, kaip tai keičia pamokas – jos tampa vaizdesnės, labiau įtraukiančios, labiau motyvuojančios ir mokytojams, ir mokiniams“, – sako A. Girdžiūna.
Ateities planai
Žvelgdamas į ateitį, direktorius pasakoja, kad gimnazijoje artimiausiu metu startuos projektas „Ugdymo prieinamumo didinimas atskirtį patiriantiems vaikams Ukmergės rajone“. Juo bus įgyvendinti universalaus dizaino principai – nuo fizinės erdvės pertvarkos iki mokymosi organizavimo, kad kiekvienas mokinys galėtų gauti reikiamą pagalbą ir patirtų mažiau kliūčių.
„Projektas reikalauja susitelkimo ir bendro sutarimo. Norime, kad įgyvendinus universalaus dizaino principus mokykla taptų dar šiuolaikiškesnė, atliepianti visų bendruomenės narių poreikius. Tam reikia ne tik lėšų, bet ir žmonių noro keistis, prisitaikyti, priimti naują tvarką. Jei susitarsime, turėsime ilgalaikę naudą“, – sako A. Girdžiūna.
Įgūdžiai sėkmingam vadovavimui
Paklaustas apie vadovo darbe kylančius iššūkius, A. Girdžiūna pasakoja, kad jame pasitaiko ir sričių, su kuriomis pedagogai paprastai nesusiduria. Viena iš jų yra viešieji pirkimai, pavyzdžiui, susiję su mokyklos maitinimu. Šios temos pradžioje kėlė nemažai neaiškumų, bet šiandien mokykla jau yra pavyzdys kitoms.
„Turėjome patys tvarkytis su pirkimais, nes kitaip tiesiog nebūtų buvę veiksminga. Man reikėjo išmokti viską nuo nulio – konkursų sąlygas, techninius reikalavimus, tiekėjų vertinimą. Ir išmokau. Dabar mūsų mokyklos modeliu planuojama remtis visame rajone“, – sako jis.
Kaip dar vieną savo tobulėjimo kryptį A. Girdžiūna išskiria dalyvavimą Švietimo vadovų klube – organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuotoje platformoje, vienijančioje pažangiausius šalies mokyklų vadovus. Čia jis semiasi įžvalgų, aptaria praktinius iššūkius ir jaučiasi esantis dalis didesnio tinklo.
„Tai erdvė, kurioje gali ne tik pasitikrinti idėjas, bet ir pamatyti, kad kiti vadovai susiduria su tais pačiais klausimais. Dalinamės sprendimais, mokomės vieni iš kitų. Tada lengviau augti“, – sako A. Girdžiūna.
Svarbiausia – ilgalaikė strategija
Kalbėdamas apie platesnį švietimo kontekstą, A. Girdžiūna teigia, kad Lietuvai būtina vieninga ir ilgalaikė strategija – tik taip galima užtikrinti, kad rezultatai būtų tvarūs ir sisteminiai.
„Tam, kad Lietuvos švietimas taptų geriausiu Europoje, pirmiausia reikalinga vieninga ir ilgalaikė strategija. Aiškus, visuomenei suprantamas tikslas, kuris išliktų ne mažiau kaip dešimtmetį. Tik turint stabilų orientyrą galime priimti nuoseklias, išdiskutuotas ir argumentuotas reformas, kartu su užtikrintu finansavimu, mokytojų kvalifikacijos kėlimu ir įvertinimo mechanizmais, kurie garantuotų rezultatų tvarumą“, – sako jis.
Kita vertus, šalies švietime A. Girdžiūna pastebi ir pozityvius pokyčius – vis daugiau kalbama apie mokinio poreikius, psichologinę gerovę ir pagalbos sistemų kūrimą, modernizuojamos mokyklos, stiprėja bendruomenės. Tai, jo nuomone, Lietuvos stiprybės, kurias reikia saugoti ir plėtoti nuosekliai.
„Bendravimas su žmonėmis, ypač su jaunimu, yra viena didžiausių dovanų gyvenime. Visus sunkumus atperka mokinių ir kolegų šypsenos bei bendrystė. Būkite drąsūs, svajokite ir siekite savo tikslų – svajonės pildosi“, – sako A. Girdžiūna.