Ukmergės „Šilo“ progimnazijos direktorius: mokykla – gyvas organizmas, o ne nurodymai iš viršaus

Pedagoginę karjerą jis pradėjo vos 20-ies, kai tapo pradinių klasių mokytoju tuometinėje Ukmergės rajono Taujėnų vidurinėje mokykloje, kuri jo šeimai buvo tarsi antri namai – čia jau ilgus metus dirbo jo tėvai, o tėtis vėliau tapo ilgamečiu mokyklos direktoriumi. Toje pačioje mokykloje mokėsi ir pats D. Kaplūnas, vėliau – ir jo vaikai.

„Šioje mokykloje mokytoju dirbau nuo 1993 iki 2014 metų. 2012 metais pradėjau švietimo lyderystės magistrantūros studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o 2014 metų gruodį, laimėjęs konkursą, buvau paskirtas jos direktoriumi. Jaučiau didžiulę atsakomybę tęsti šeimos tradiciją, pateisinti mokyklos bendruomenės pasitikėjimą ir įrodyti, kad esu savo vietoje ne dėl pavardės, o dėl kompetencijos ir vertybių. Manau, bendruomenė mano darbą įvertino – mums pavyko sklandžiai tęsti mokyklos istoriją ir atverti naujus jos raidos etapus“, – teigia jis.

Po penkerių metų vadovavimo Taujėnų gimnazijai, 2019-aisiais D. Kaplūnas pradėjo eiti Ukmergės „Šilo“ progimnazijos direktoriaus pareigas, kuriose dirba jau šešerius metus.

Progimnazijos bendruomenė ir kryptis

Direktoriaus įsitikinimu, mokyklos vadovas, visų pirma, turi būti lyderis su aiškia vizija – jis turi gebėti matyti kryptį, kuria nori vesti mokyklą, bei nuosekliai jos laikytis, būti tvirtas priimant sprendimus, bet ir lankstus.

„Švietimas nuolat kinta, todėl vadovas turi būti atviras naujovėms, skatinti inovacijas, kurti mokykloje kultūrą, kur pokyčiai nėra bauginantys, o priimami kaip galimybė tobulėti. Taip pat vadovas turi rodyti pavyzdį savo elgesiu – kurti pozityvų mikroklimatą, palaikyti, padrąsinti. Mūsų progimnazijos vizijoje aiškiai įvardinta kryptis: „Atskleidžiame stiprybes, kuriame ateitį – kūrybiškumo, bendrystės ir technologijų erdvėse!“ Siekiu, kad mokykla būtų gyva, šiuolaikiška ugdymo erdvė, atliepianti šiandieninio mokinio poreikius, kur kiekvienas mokinys galėtų atskleisti savo stipriąsias puses, o mokytojai turėtų erdvės kūrybai, profesiniam augimui ir bendradarbiavimui“, – pabrėžia D. Kaplūnas.

Šiuos siekius direktorius įgyvendina daug dėmesio skirdamas šiuolaikinėms technologijoms ir modernių ugdymosi aplinkų kūrimui.

„Apskritai Lietuvoje sparčiai modernėja ugdymo turinys ir aplinka, o mokyklos aktyviai pasinaudojo Europos Sąjungos investicijomis. Mūsų progimnazija dalyvauja įvairiuose projektuose ir programose – „Kokybės krepšelis“, Aplinkos modernizavimas, „Tūkstantmečio mokyklos“ ir kitose. Taip pat buvome viena iš pirmųjų mokyklų, įsirengusių ir įveiklinusių „Tylos kabinas“, edukacinį kupolą, STEAM laboratoriją, pojūčių ir poilsio zonas. Visa tai leido pasiekti reikšmingą proveržį – ugdymas tapo įvairesnis, dinamiškesnis ir labiau orientuotas į individualius mokinių poreikius“, – teigia D. Kaplūnas.

Iššūkis, tapęs stiprybe

Dar vienas reikšmingas teigiamas pokytis ne tik mokykloje, bet ir visoje Lietuvos švietimo sistemoje – įtraukusis ugdymas.

„Vis plačiau pripažįstame, kad kiekvienas vaikas turi teisę mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, nepriklausomai nuo individualių poreikių. Mokyklose daugiau kalbama ir daroma, kad visi vaikai jaustųsi visaverčiais“, – pabrėžia progimnazijos vadovas.

Vis dėlto realus įtraukiojo ugdymo diegimas neišvengiamai kėlė ir iššūkių. Iš pradžių netrūko klausimų, dalis mokytojų jautė nerimą, trūko metodinės pagalbos ir priemonių. Tačiau progimnazijos komanda nuosekliai ėjo į priekį – organizavo mokymus, kūrė palaikančią aplinką ir telkė stiprią specialistų komandą.

„Mačiau, kaip pamažu nyksta pirminės baimės – mokytojai drąsėja, mokosi, o mūsų specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, psichologas ir mokinių padėjėjai dirba išvien, dalijasi patirtimi. Mūsų organizuota konferencija „Įtraukusis ugdymas: kai neįmanoma tampa įmanoma“ ne tik įkvėpė, bet ir simboliškai atspindėjo šio proceso esmę. Šiandien jau patys tapome pavyzdžiu kitoms mokykloms, o tai, kas iš pradžių atrodė iššūkis, virto mūsų stiprybe“, – teigia D. Kaplūnas.

Darbo vaisiai

D. Kaplūnas džiaugiasi, kad mokykloje įgyvendinti pokyčiai neliko nepastebėti – 2023 metais, minint Tarptautinę mokytojų dieną, jis buvo apdovanotas Ukmergės rajono mero padėkos ženklu už kryptingą ir inovatyvią vadybinę veiklą, lyderystę bei aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

„Šis įvertinimas svarbus ne tik man asmeniškai, bet ir visai mūsų komandai – tai patvirtinimas, jog einame teisingu keliu. Tačiau didžiausi mano, kaip vadovo, laimėjimai atsispindi mokinių ir kolegų pasiekimuose“, – teigia progimnazijos direktorius.

Jis pasakoja besididžiuojantis komandos augimu, jos stiprybe ir pasitikėjimu vieni kitais, taip pat mokytojomis, kurios, dar dirbdamos jo vadovaujamose mokyklose, ryžosi žengti naują profesinį žingsnį – įstojo į švietimo lyderystės magistrantūrą ir šiandien pačios vadovauja švietimo įstaigoms.

„Taip pat labai džiaugiuosi mūsų mokinių akademiniais rezultatais, laimėjimais įvairiuose konkursuose ir varžybose. Tačiau ne mažiau įkvepia asmeninio augimo istorijos – kai drovus, savimi nepasitikintis vaikas, bėgant metams mokykloje atsiskleidžia, įveikia savo baimes ir sužiba pasirinktoje srityje“, – pabrėžia D. Kaplūnas.

Žvilgsnis į ateitį

Švietime negalima stovėti vietoje – tai nuolat besikeičianti sritis, reikalaujanti naujų idėjų ir sprendimų, sako D. Kaplūnas. Todėl minčių bei ateities planų jis su komanda turi daug, o artimiausi tikslai jau pradėti įgyvendinti.

Nuo kitų mokslo metų, bendradarbiaudama su „Lietuvos Junior Achievement“, „Šilo“ progimnazija ketina į ugdymo planą įtraukti finansinio raštingumo pamokas pradinių klasių mokiniams. Jomis siekiama padėti vaikams nuo mažens formuoti sąmoningą požiūrį į pinigus ir priimti atsakingus finansinius sprendimus.

„Taip pat norime tęsti mokyklos aplinkos modernizavimą – nors jau atnaujinome nemažą dalį infrastruktūros, svajonių dar netrūksta. Planuojame kurti naujas edukacines erdves, įrengti šiuolaikišką gamtos mokslų laboratoriją po atviru dangumi, taip pat atnaujinti lauko sporto aikštyną, kad mokiniai turėtų dar daugiau galimybių aktyviai ir įdomiai mokytis“, – pabrėžia progimnazijos vadovas.

Be to, mokykla ketina daugiau dėmesio skirti ir tvarumo temai – D. Kaplūnas neseniai su grupe šalies švietimo atstovų lankėsi Danijoje, iš kurios parsivežė daug idėjų, kurias planuojama pritaikyti ir „Šilo“ progimnazijoje.

„Planuojame diegti rūšiavimo praktikas, kurti žalias edukacines zonas, ugdyti vaikų atsakomybę už aplinką per kasdienius įpročius ir bendras iniciatyvas. Siekis – kad mūsų mokykla būtų atsakinga, skatinanti vaikų ekologinį sąmoningumą ir pilietiškumą“, – teigia jis.

Du pokyčiai geresnei švietimo sistemai

Paklaustas, ko reikia, kad Lietuvos švietimas taptų vienu geriausių Europoje, D. Kaplūnas pripažįsta, jog atsakymas nėra vienareikšmis – tam būtina daugybė nuoseklių veiksmų. Vis dėlto, jo nuomone, esminiai yra du kertiniai pokyčiai.

„Pirmasis – tikras mokytojo profesijos prestižas. Nors finansinė motyvacija svarbi, tačiau mokytojams dar svarbiau emocinis saugumas, palaikymas ir pagarba iš mokinių, tėvų, vadovų bei visos visuomenės. Juk viskas prasideda nuo mokytojo: jei jis bus motyvuotas, jausis vertinamas ir gerbiamas, kils ir ugdymo kokybė“, – pabrėžia jis.

Antrasis reikalingas pokytis, D. Kaplūno manymu, – stabilumas ir ilgalaikė strategija švietime. Direktoriaus teigimu, būtina nustoti blaškytis tarp nuolatinių, dažnai sunkiai įgyvendinamų reformų.

„Ilgalaikis, nuoseklus darbas duoda vaisių – tai žinau iš asmeninės patirties. Mokykloms reikia aiškios krypties, o vadovams – daugiau pasitikėjimo ir laisvės priimti sprendimus, kurie geriausiai veikia konkrečioje bendruomenėje. Todėl linkėčiau, kad Lietuvoje būtų sutelkta politinė valia kurti ilgalaikę švietimo viziją, kuri nepasikeistų su kiekvienais rinkimais“, – teigia progimnazijos vadovas.

Kodėl švietime svarbiausia – nebūti vienam

Vis dėlto, nors iššūkių švietimo sistemoje vis dar netrūksta, pastaraisiais metais direktorius mato ir daug viltingų, pozityvių pokyčių.

„Be jau daug paminėtų dalykų, džiugu matyti, kad vis stiprėja bendradarbiavimas tarp mokytojų ir mokyklų – daugėja iniciatyvų, kai pedagogai dalijasi metodais skirtinguose regionuose, veikia profesiniai tinklai, vyksta konferencijos, įgyvendinami bendri projektai. Tikiu, kad viena didžiausių mūsų švietimo stiprybių yra žmonės, kurių iniciatyvos, kūrybiškumas ir pasiaukojimas tampa pagrindiniu varikliu, vedančiu Lietuvos švietimą pirmyn“, – sako D. Kaplūnas.

Tokius žmones jis pats sutinka dalyvaudamas Švietimo vadovų klubo, inicijuoto organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“, veikloje. Direktorius pasakoja, kad gavęs kvietimą prisijungti prie klubo ilgai nesvarstė – buvo girdėjęs daug teigiamų atsiliepimų apie šią bendruomenę.

„Dalyvavau keliuose susitikimuose, vienas jų vyko ir mūsų Ukmergės krašte – buvo smagu priimti kolegas iš kitų miestų, pristatyti savo mokyklą. Kiekvieną kartą grįžtu pasisėmęs naujų idėjų ir motyvacijos – tai tarsi profesinis atokvėpis, suteikiantis jėgų judėti toliau. Vadovo darbe dažnai kyla situacijų, kuriose norisi pasitarti, pasidalinti patirtimi, išgirsti, kaip sekasi kitiems, o ši bendrystė būtent tai ir suteikia. Toliau tikiuosi savitarpio palaikymo, naujų įžvalgų bei galimybės pažinti verslo vadybos praktikas, kurias galima taikyti ir švietime“, – teigia progimnazijos vadovas.

Kalbėdamas apie tuos, kurie svarsto apie karjerą švietime, D. Kaplūnas sako, kad sprendimą dažniausiai lemia vidinis apsisprendimas ir pasiryžimas prisiimti atsakomybę.

„Jei jauti pašaukimą mokyti – nebijok pradėti. Mokytojo darbe daug iššūkių, bet kartu tai ir galimybė kasdien matyti prasmę savo veikloje. Tu lydi vaiką jo augimo kelyje, padedi jam atrasti savo stiprybes ir pasitikėjimą savimi. Linkiu kantrybės, kūrybiškumo ir atvirumo, nes kiekvienas vaikas yra skirtingas, o būtent tame slypi didžiausias šio darbo žavesys. Švietimo bendruomenė palaiko, o dirbant iš širdies ši profesija atneša gilų vidinį pasitenkinimą“, – reziumuoja D. Kaplūnas.