Vaikų rezultatus lemia ne tik mokytojai: ką Singapūras ir Estija daro kitaip?

Skirtumą tarp mokyklos pasiekimų, atmosferos ir inovatyvumo dažnai lemia vienas žmogus – mokyklos vadovas, pažymi Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė. Jis lemia ne tik mokyklos kryptį, bet ir kasdienę darbo kokybę.

„Kaip ir visose kitose srityse, nuo vadovo priklauso, ar darbuotojai gali susitelkti į savo pagrindinį darbą ir rezultatą, ar didelę dalį energijos išeikvoja įtampai, neaiškumui ir nuolatiniams pokyčiams. Ar organizacijoje vyrauja pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, ar uždarumas ir atsiribojimas“, – pasakoja L. Masiliauskaitė.

Mokyklos vadovas lemia, ar mokykla veikia kaip viena komanda. Tai yra, ar mokytojai dirba kartu ir dalijasi atsakomybe už mokinius, ar tėvai yra įtraukiami, ar tik informuojami, ar kiekvienas mokinys jaučiasi matomas ir gauna tikslinę pagalbą laiku.

„Nuo mokyklos direktorių žinių ir gebėjimų priklauso, ar mokinių pažanga ir emocinė būklė nuolat stebima, ar apsiribojama bendrais įspūdžiais. Ar problemos pastebimos laiku, ar tik tada, kai jau tampa per didelės. Vadovas taip pat atsakingas už mokyklos resursus – laiką, pinigus ir žmonių pastangas. Tad nuo jo priklauso, ar šie ištekliai paskirstomi tikslingai, ar išsisklaido tarp daugybės pavienių iniciatyvų be aiškaus prioriteto ir rezultato“, – sako L. Masiliauskaitė.

Apie vadovo svarbą liudija ir skaičiai. Nyderlanduose 2018–2021 m. vykdyta speciali mokyklų direktorių tobulinimo programa atskleidė, kad tose mokyklose, kurių vadovai dalyvavo programoje, mokinių rezultatai žymiai pranoko kitas mokyklas. Jų pažanga prilygo net 6–8 mėnesiams papildomo mokymosi.

„Tai reiškia, kad stiprinant vadovų gebėjimus galima pasiekti tokį efektą, kuris kitu atveju reikalautų vos ne vienerių mokslo metų papildomo darbo klasėje“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

4 iš 10 direktorių nori daugiau lyderystės žinių

Nepaisant direktorių įtakos, Lietuvoje mokyklų vadovais dažniausiai tampa mokytojai, kurie iki tol neturėjo galimybės sistemingai išmokti vadovavimo įgūdžių.

Nacionalinės švietimo agentūros apklausa rodo, kad net 43 proc. Lietuvos mokyklų vadovų patys įvardija, jog jie nori papildomai mokytis lyderystės, strateginio planavimo, pokyčių valdymo ir personalo vadybos įgūdžių.

„Dažnai mokyklų direktoriai, pradėję eiti vadovo pareigas, turi spręsti sudėtingus klausimus, neturėdami tam reikiamų žinių. Vadovavimas iš esmės yra darbas su žmonėmis, todėl tai – universalus įgūdis: visose organizacijose reikia gebėjimo telkti komandą, ugdyti talentus ir kurti stiprią kultūrą. Būtent šių dalykų mokykloms dažnai labiausiai trūksta, todėl mokyklos praranda talentingiausius žmones. Šią problemą gilina tai, kad mokyklų vadovai retai išeina iš švietimo lauko ir dažniausiai mokosi tik vieni iš kitų, nors kitose, pažangiose organizacijose jau taikomi inovatyvesni vadybos metodai. Perimdami šias praktikas, galėtume kurti profesionalesnes mokyklas su stipresniais kolektyvais“, – sako L. Masiliauskaitė.

Estijoje: stažuotės versle ir tūkstantinės premijos

Šalys, kurių mokinių rezultatai yra vieni geriausių pasaulyje, į mokyklų vadovus žiūri kaip į vieną svarbiausių sistemos grandžių ir į jų rengimą investuoja nuosekliai.

Estijoje veikia programos tiek būsimiems, tiek jau dirbantiems vadovams. Mokytojai, turintys potencialo tapti direktoriais, ruošiami iš anksto – jie mokosi strateginio valdymo, komandos telkimo, duomenimis grįsto sprendimų priėmimo.

„Svarbi detalė – tai nėra vien teoriniai kursai. Estų mokyklų esami ar būsimi vadovai dirba su realiais iššūkiais, o jiems padeda mentoriai ir profesionalūs konsultantai. Estijoje taip pat veikia individualaus koučingo sistema – vadovas gali kartu su specialistu spręsti konkrečias problemas savo mokykloje, nuo konfliktų iki strateginių pokyčių“, – sako L. Masiliauskaitė.

Dar vienas išskirtinis elementas – mokymasis už švietimo ribų. Estijos mokyklų vadovai stažuojasi žinomose didelėse verslo įmonėse, kaip „Bolt“, „Wise“ ar „Swedbank“. Jie „šešėliauja“ vadovus, iš arti pamato, kaip kuriamos organizacijos, kaip valdoma komanda, kaip įgyvendinami pokyčiai.

„Estai supranta paprastą dalyką – vadovavimas yra universali kompetencija. Todėl jie mokosi ne tik iš švietimo, bet ir iš stipriausių verslo organizacijų, kurios yra įvaldžiusios pačius naujausius ir geriausius vadybos metodus“, – sako L. Masiliauskaitė.

Be to, Estijoje mokyklų direktorių darbas yra itin matomas ir vertinamas – geriausi vadovai apdovanojami nacionaliniu mastu ir gauna nuo 10 000 iki 65 000 eurų siekiančias premijas.

„Tai kelia šios profesijos prestižą ir siunčia aiškų signalą, kad lyderystė švietime yra itin svarbi“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Singapūras: vadovai ruošiami dar prieš tampant vadovais

Dar sistemingesnis požiūris į mokyklų direktorių ruošimą vyrauja Singapūre – geriausioje pasaulyje švietimo sistemoje pagal EBPO PISA tyrimą.

„Čia būsimi mokyklų vadovai ruošiami pagal tą pačią logiką kaip ir versle. Būsimi vadovai yra identifikuojami gerokai prieš jiems atsisėdant į vadovo kėdę – kol jie dar dirba mokytojais. Atrinkti mokytojai yra įtraukiami į aiškų lyderystės kelią – palaipsniui jie gauna vis daugiau atsakomybės, vadovauja komandoms, dirba skirtingose mokyklose“, – sako L. Masiliauskaitė.

Prieš tapdami direktoriais, jie dalyvauja intensyviose, kelių mėnesių trukmės programose, kuriose ne tik mokosi, bet ir įgyvendina realius pokyčių projektus savo mokyklose. Svarbu ir tai, kad vadovai nuolat gauna grįžtamąjį ryšį, patys reflektuoja, turi mentorius, bendrauja su vyriausybės atstovais, vyksta semtis patirties iš stiprias švietimo sistemas turinčių šalių bei yra vertinami pagal aiškius kriterijus. Tai leidžia nuosekliai auginti jų kompetencijas.

„Vadovai yra ruošiami būti ne administratoriais, o autoritetingais pokyčių lyderiais. Jie auginami nebijoti diegti inovacijų ir stiprinti švietimo sistemą. Be to, stiprūs mokyklų vadovai sąmoningai yra paskiriami dirbti ten, kur jų labiausiai reikia – į silpniausias mokyklas. Taip Singapūras siekia mažinti kokybės skirtumus tarp šalies mokyklų ir užtikrinti, kad kiekvienas šalies vaikas gautų geriausią išsilavinimą“, – sako L. Masiliauskaitė.

Lietuvoje sistema vis dar remiasi pavieniais žmonėmis

L. Masiliauskaitė pažymi, kad Lietuvoje yra nemažai stiprių mokyklų vadovų – jie kuria aiškius procesus, skatina mokytojų tobulėjimą, diegia inovacijas. Sveikintina ir tai, kad valstybė inicijuoja mentorystės būsimiems vadovams iniciatyvas, vadovai gali gauti daug įvairių mokymų, buvo kompensuojamos švietimo lyderystės magistro studijos.

„Tačiau problema ta, kad švietimo sistema vis dar remiasi pavieniais žmonėmis ir jų pačių noru augti ir imtis pokyčių. Nėra aiškaus sistemingo kelio nuo mokytojo iki vadovo pozicijos. Trūksta praktinio pasirengimo, pavyzdžiui, darbo skirtingose mokyklose, patirties sėmimosi už švietimo sektoriaus ribų. Tai lemia, kad Lietuvoje vadovai dažnai mokosi jau eidami pareigas ir neturi galimybių nuosekliai tobulėti iš anksto“, – sako L. Masiliauskaitė.

Be to, pažymi ji, už vadovų paskyrimą ir priežiūrą yra atsakingos savivaldybės. O skirtingos savivaldybės, jų merai, kelia vadovams nevienodus lūkesčius. Tai dar labiau prisideda prie nelygybės švietime.

„Taip pat didelė biurokratinė našta, perdėta ir smulkmeniška kontrolė, nekuria pasitikėjimo ir taip riboja net gerų vadovų galimybes greitai ir lanksčiai priimti sprendimus. Tuo metu mažiau kompetencijų turinčius vadovus tai neretai išvis atbaido nuo sudėtingų, bet reikalingų sprendimų, kurie padėtų vaikams ir jaustis, ir mokytis geriau“, – sako L. Masiliauskaitė.

Ko reikia Lietuvai?

Jeigu Lietuva nori turėti stipriausią švietimo sistemą Europoje, svarbu sistemingai stiprinti vieną reikšmingiausių sistemos dalių – mokyklų vadovus.

„Tai reiškia aiškų lyderystės kelią – nuo ankstyvo potencialių vadovų atpažinimo iki sistemingo jų rengimo. Daugiau praktikos, mentorystės, darbo su realiais iššūkiais, mokymąsi ne tik iš švietimo, bet ir iš kitų sektorių“, – pažymi „Švietimas #1“ vadovė.

Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad stipriausi vadovai dirbtų ten, kur jų labiausiai reikia – mokyklose, kurios susiduria su didžiausiais iššūkiais. Lietuvoje vyrauja praktika dirbti toje pačioje mokykloje ne vieną dešimtmetį.

„Be abejo, daug kas priklauso ne tik nuo valstybės pastangų, bet ir nuo pačių vadovų iniciatyvos. Jie irgi gali drąsiau semtis patirties už švietimo ribų, išdrįsti kandidatuoti į kitas mokyklas ir ten atnešti savo gerąsias praktikas. Šalies ateičiai neabejingas verslas irgi gali įsitraukti į mokyklų vadovų lyderystės auginimą, dalintis savo žiniomis, patirtimi. Jeigu norime kokybiškos švietimo sistemos, turime suprasti, kad už jos visada stovi stiprus vadovas“, – sako L. Masiliauskaitė.