Valdorfas, pagalbos tinklai ir matematika – kaip viena mokykla tapo viso rajono pokyčių iniciatore
Nuo pirmosios Astos Zavadskienės dėstytos matematikos pamokos prabėgo trys dešimtmečiai, tačiau jos užsidegimas švietimu vis dar auga. Šiandien jos „lygtys“ sudėtingesnės: kaip paversti mokyklą gyvu dvasios kūriniu, o ne tik darbo vieta? Nuo 2006 m. vadovaudama Kelmės „Aukuro“ pagrindinei mokyklai A. Zavadskienė ir jos komanda tapo viso rajono pokyčių iniciatoriais. Vadovės pavyzdys įrodo – tikra lyderystė prasideda nuo drąsos kurti sprendimus patiems.
ĮKVEPIANTYS PAVYZDŽIAI
1/21/20265 min read


Pedagoginis A. Zavadskienės kelias prasidėjo daugiau nei prieš 30 m. nuo matematikos mokytojos pareigų Kelmės r. Pakražančio vidurinėje mokykloje.
„Man mokykla visada rūpėjo ne tik kaip darbo vieta, bet kaip gyvas organizmas, kaip dvasios kūrinys. Rūpėjo, kaip ji veikia, kas lemia jos sėkmę, nuo ko priklauso mokinių pasiekimai ir jų gerovė. Šie klausimai lydėjo mane nuo pat pirmųjų darbo metų ir palaipsniui formavo norą gilintis į platesnius procesus, kurie daro įtaką visos mokyklos kultūrai ir rezultatams“, – sako A. Zavadskienė.
Kildama karjeros laiptais A. Zavadskienė vis labiau pradėjo domėtis, kaip veikia visa švietimo sistema, kaip mokyklos kuriamos, stiprinamos ir palaikomos kitose Europos valstybėse. Ji suprato, kad nori ne tik vykdyti sprendimus, bet ir juos kurti. Tad sprendimas 2006 m. pradėti vadovauti Kelmės „Aukuro“ pagrindinei mokyklai buvo natūralus karjeros žingsnis.
Vadovavimo filosofija – žmogus, dialogas ir atsakomybė
A. Zavadskienė tiki, kad stipri mokykla pirmiausia prasideda nuo saugios ir palaikančios aplinkos – tik tada galima kalbėti apie kokybišką ugdymą, inovacijas ar ambicingus pokyčius.
„Man svarbu, kad mokykla būtų atvira inovacijoms, projektams ir šiuolaikinėms technologijoms, bet pirmiausia ji turi būti orientuota į vaiko gerovę ir prasmingą mokymąsi. Vadovavimą suprantu kaip tarnystę bendram tikslui kurti savitą mokyklą, kuri ugdo visapusišką asmenybę, yra moderni, bet nepraradusi žmogiškojo veido, kuri yra atvira inovacijoms, bet tvirtai besiremianti vertybėmis“, – sako A. Zavadskienė.
Paklausta apie mokyklos vadovo vaidmenį, ji pabrėžia pasitikėjimo ir nuoseklumo svarbą, be kurių neįmanoma ilgalaikė pažanga.
„Svarbiausia mokyklos vadovo savybė – gebėjimas kurti pasitikėjimu grįstus santykius ir telkti bendruomenę bendram tikslui. Vadovas turi būti vertybiškai nuoseklus, drąsus prisiimti atsakomybę ir kartu pasitikėti savo komanda. Tik tada mokykla gali augti kaip visuma, o ne kaip atskirų iniciatyvų rinkinys“, – teigia direktorė.
Ne tik mokyklą, bet ir Kelmės rajoną pakeitę projektai
Per beveik du dešimtmečius Kelmės „Aukuro“ mokykla, pasak direktorės, tapo vieta, kur sprendimai neapsiriboja vienos bendruomenės ribomis. Dalis iniciatyvų buvo nukreiptos į viso rajono švietimo stiprinimą, o pati mokykla ėmė veikti kaip pokyčių iniciatorė, o ne pasyvi sistemos dalis.
„Labiausiai džiaugiuosi mokytojų komandomis, kurios gebėjo kartu priimti iššūkius, mokytis vienos iš kitų ir kryptingai diegti inovacijas mokykloje. Kartu su kolegomis ir partneriais pavyko įgyvendinti iniciatyvas, kurios turėjo poveikį ne tik mūsų mokyklai, bet ir visam Kelmės rajonui“, – sako A. Zavadskienė.
Viena reikšmingiausių tokių iniciatyvų – lokalus švietimo pagalbos tinklas, kuriuo pagerintas ugdymo prieinamumas ir sustiprinta pagalba specialiųjų poreikių mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose. Vėliau „Aukuro“ mokykloje buvo įgyvendintas Valdorfo programos modelis, leidęs praktiškai išbandyti mažiau tradicinius ugdymo būdus ir paskatinęs platesnes diskusijas apie mokyklos vaidmenį bei mokymosi prasmę.
Kiti vadovės pokyčiai taip pat orientuoti ne tik į „Aukuro“ mokyklos, bet ir į viso rajono poreikius. Tarp jų – aštuntų klasių mokinių matematikos pasiekimų gerinimo bei visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimo projektai.
Mokyklos ateities kryptys
Kalbėdama apie mokyklos ateitį, A. Zavadskienė pabrėžia, kad planuojami pokyčiai nėra atsitiktiniai, jie kyla iš noro kurti aiškų mokyklos identitetą.
„Siekiame kurti mokyklą, kurios tapatybę sudaro nuoseklios gamtosauginės ir sveikatą stiprinančios programos. Šios kryptys stiprina vaikų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę, formuoja atsakingą santykį su aplinka ir padeda ugdyti tvarius gyvenimo būdo įpročius“, – sako direktorė.
Svarbi krypties dalis – visos mokyklos susitarimai ir procesai, apibendrinami Visos mokyklos (angl. Whole School) modeliu.
„Stiprinsime ugdymo, pagalbos mokiniui ir bendradarbiavimo procesus, nuolatinio mokytojų veiklos reflektavimo sistema užtikrins profesinį tobulėjimą, individualios mokinio pažangos stebėsena leis laiku teikti tikslinę pagalbą, o mokytojų kompetencijų stiprinimas dirbtinio intelekto taikyme padės pagrindus personalizuotam ir įtraukiam ugdymui“, – dalijasi vadovė.
Iššūkiai, kurie primena, kas iš tiesų yra svarbu
Vis dėlto, pasak A. Zavadskienės, mokyklos gyvenimas susideda ne vien iš pasiekimų ir sėkmingų projektų. Jame neišvengiamai atsiranda ir iššūkių, kartais – labai skaudžių.
„Vienas sunkiausių išbandymų mano karjeroje buvo skaudi netektis, kai nelaimingo atsitikimo metu praradome mokinį. Tai sukrėtė visą bendruomenę ir privertė iš naujo suvokti, kokia trapi yra gyvybė ir kokia didelė atsakomybė tenka mokyklai emocinės paramos srityje. Šį iššūkį įveikėme telkdami bendruomenę, stiprindami tarpusavio palaikymą, skirdami daugiau dėmesio mokinių saugai, emocinei gerovei ir prevencijai“, – prisimena direktorė.
Dar vienas iššūkis – Kelmės rajono demografinė situacija. Mažėjantis mokinių skaičius reikalauja sudėtingų organizacinių sprendimų ir mokyklos patrauklumo stiprinimo.
„Tai verčia ieškoti kūrybiškų išeičių, plėtoti projektines veiklas, telkti partnerystes ir kurti mokyklą, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi matomas ir svarbus“, – sako A. Zavadskienė.
Kaip dar vieną nuolatinį išbandymą ji įvardija didelę biurokratinę naštą, kuri nutolina mokyklos vadovą nuo ugdomojo vadovavimo ir tiesioginio darbo su žmonėmis. Todėl, pasak direktorės, būtina ieškoti būdų, kaip procesus supaprastinti, deleguoti atsakomybes ir pasitelkti skaitmeninius sprendimus, kad dėmesys liktų ten, kur jis svarbiausias – vaikams, mokytojams ir ugdymo kokybei.
Visos Lietuvos švietimas šiandien
A. Zavadskienė įsitikinusi, kad esminių pokyčių Lietuvos švietime neįmanoma pasiekti be aiškaus vertybinio susitarimo.
„Lietuvos švietimui reikalinga aiški ilgalaikė vizija, orientuota į vaiko gerovę, prasmę ir mokytojo pasitikėjimą bei jo vaidmens stiprinimą. Be motyvuoto, gerbiamo ir nuolat tobulėjančio mokytojo neįmanoma jokia pažangi švietimo sistema. Tačiau svarbu ir nuosekliai stiprinti jo profesionalumą, tad investicijos į mokytojų rengimą, palaikymą, lyderystę ir profesinę laisvę yra investicijos į visos valstybės ateitį“, – teigia direktorė.
Kartu A. Zavadskienė mato daug pozityvių pokyčių, kurie rodo, kad Lietuvos švietimas jau juda gera kryptimi.
„Pastaraisiais metais matau vis daugiau dėmesio mokinio gerovei, įtraukiajam ugdymui ir socialiniams-emociniams gebėjimams, o ne vien akademiniams rezultatams. Pozityvus pokytis ir didėjantis mokyklų atvirumas projektinei veiklai, tarptautiniam bendradarbiavimui bei inovatyviems ugdymo metodams. Mokyklos tampa drąsesnės ieškoti savo veido, išbandyti naujus modelius, dalintis gerąja patirtimi ir mokytis vienos iš kitų“, – sako ji.
Būtent bendradarbiavimą ir skirtingų patirčių jungimą A. Zavadskienė įvardija kaip vieną svarbiausių šiuolaikinio švietimo stiprybių. Todėl sprendimas prisijungti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo, jos teigimu, buvo natūralus.
„Ypač vertinu tai, kad Švietimo vadovų klubas jungia švietimo ir verslo, startuolių pasaulius. Tai leidžia mokytis iš kitų sektorių patirties, pritaikyti inovatyvius sprendimus ir stiprinti švietimo lyderystę naujais metodais. Tai įdomi, ne taip dažnai sutinkama iniciatyva Lietuvoje, kai verslas iš esmės pradėjo domėtis, gilintis į Lietuvos švietimo sistemą ir iškėlė labai ambicingus tikslus. Labai džiaugiuosi galėdama prisijungti ir dirbti kartu“, – sako direktorė.
Prasmė ir lėtas poveikis
Tiems, kurie svarsto apie karjerą švietimo srityje, A. Zavadskienė pirmiausia linki drąsos rinktis šį prasmingą kelią.
„Švietimas nėra lengva sritis, tačiau tai viena iš tų profesijų, kurioje kasdien matai savo darbo prasmę ir poveikį žmonių gyvenimams. Jei jaučiate, kad jums svarbūs vaikai, bendruomenė ir noras prisidėti prie ateities kūrimo – tai labai stiprus pagrindas šiam pasirinkimui. Linkėčiau niekada neprarasti tikėjimo tuo, ką darote. Net jei pokyčiai kartais atrodo lėti, kiekvienas mokytojas ir kiekvienas vadovas kasdien daro įtaką vaikų gyvenimams“, – reziumuoja direktorė.


